Anot jo, dabar vienam darbuotojui valstybės institucijose skiriama apie 20 m2, o po pertvarkos šis plotas sumažėtų iki 12 m2.
„Šiuo metu vienam darbuotojui tenka kiek daugiau nei 20 m2. Šiame naujame projekte planuojama, kad būtų kiek daugiau nei 12 m2, iškart planuojamos ir hibridinės darbo vietos“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Norkūnas.
Pasak G. Norkūno, tai reikštų, kad dalis darbuotojų naujajame komplekse dirbtų darbo vietoje, dalis – nuotoliniu būdu. Kad hibridinis darbo modelis galėtų būti veiksmingas, viceministro teigimu, parodė COVID-19 pandemija.
„Pandemija tikrai buvo labai gera proga įsivertinti galimybes ir gauti tą tikrąjį grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų. Kiekvienas turime savo įsivaizdavimą apie hibridinį darbą, kiekvienas turime tam tikrus prioritetus. Bet praktika yra tokia, kad yra dalis darbuotojų labiau linkę dirbti nuotoliu ar bent dalį laiko dirbti nuotoliu. Ir tai nesukelia problemų dėl darbo rezultatų ir efektyvumo“, – kalbėjo G. Norkūnas.
Įvedus hibridinį darbo modelį, darbo vietos komplekse galėtų būti planuojamos lanksčiau. Tai leistų sutaupyti energijos, iššvaistomos dabar neefektyviai valdomuose ministerijų pastatuose, taip pat tikino jis.
„Kiekviena ministerija turi atskirą pastatą, kurio išnaudoja – per pandemiją buvo juokingi skaičiai, kai keliolika proc. viso pastatų ploto buvo išnaudojama, o šildymas ir visa kita buvo pilnai įjungta“, – pabrėžė viceministras.
Kartu jis pažymėjo, kad modernesnės darbo vietos ir lankstesnės darbo sąlygos galėtų didinti viešojo sektoriaus kaip darbdavio patrauklumą.
„Turime kalbėti apie naująją kokybę ir tai puikiai dera su viešojo sektoriaus pertvarka, valstybės institucijų patrauklumo didinimu, galimybe pritraukti darbuotojus į šį sektorių“, – sakė G. Norkūnas.
Viceministras: manau, kad projektas atsipirks
Pasak G. Norkūno, nors projektui per įgyvendinti prireiks 168 mln. eurų, apie 152 mln. eurų finansavimą pavyks užtikrinti ministerijas iškėlus iš dabartinių patalpų ir jas pardavus.
„Projekto vertė preliminariai 168 mln. eurų. Ministerijoms atlaisvinus šiuo metu užimamą plotą, planuojama gauti apie 152 mln. eurų. Tokiu būdu iš pricipo pavyktų finansuoti didžiąją šio projekto dalį“, – teigė G. Norkūnas.
Viceministras taip pat akcentavo, kad nieko nedarant valstybė patirtų panašių išlaidų, kadangi reikėtų išlaikyti dabar neefektyviai naudojamus pastatus.
„Nieko nedaryti, reiškia neefektyviai išnaudoti turimą turtą ir tuo pat metu investuoti į kitus pastatus, kuriuose šiuo metu įkurtos ministerijos ir valstybės institucijos. Jei nevykdytumėme šito projekto, būtume priversti investuoti į kitus pastatus“, – teigė G. Norkūnas, pridūręs, kad pertvarka valstybei atsipirks.
„Vis tiek patirtume papildomas išlaidas. Tiesiog šiuo metu į tą projektą tai nėra įskaičiuota. Manau, kad projektas yra gyvybingas ir finansiškai atsiperkantis“, – pridūrė viceministras.
Vyriausybė trečiadienį pritarė A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse Vilniuje esančių pastatų atnaujinimo koncepcijai, kuria siekiama viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojams sukurti modernias darbo vietas bei didinti valstybės turimo turto valdymą ir energetinį efektyvumą.
Finansų ministerijos inicijuotame projekte siūloma sukurti ministerijų miestelį, kuriame skirtingais etapais įsikurtų Žemės ūkio, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos (pirmuoju etapu), Finansų, Aplinkos (antruoju etapu), Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiuoju etapu).
Visus šešiais etapais suplanuotus komplekso konversijos darbus baigti iki 2028 m. antrojo ketvirčio. Kartu su pirmojo etapo, kurį pabaigti numatyta iki 2025 m. antrojo ketvirčio, įgyvendinimu siūloma lygiagrečiai organizuoti likusios komplekso dalies projekto konkursą.
Preliminariais skaičiavimais, viso projekto vertė sudarys 167,6 mln. eurų, o čia perkėlus dalį ministerijų bei kitų valstybės įstaigų, Vilniaus mieste bus atlaisvinta daugiau kaip 88 tūkst. kv. m. centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamo turto (AVNT). Jį pardavus tikimasi gauti apie 151,7 mln. eurų pajamų. Dar 2,84 mln. eurų kasmet būtų sutaupomi dėl sumažėjusių komunalinių paslaugų ir AVNT remontų išlaidų.
Skaičiuojama, kad dėl efektyvesnio AVNT panaudojimo, laisvo AVNT dalis Vilniuje sumažės nuo 26,49 proc. iki mažiau kaip 5 proc., o į kompleksą perkeltų ministerijų bei įstaigų bendrojo ploto, tenkančio vienam darbuotojui rodiklio vidurkis – nuo 20,9 kv. m./darbuotojui iki 13,6 kv. m./darbuotojui.
