aA
Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet brangs butai ir kada baigsis pigių paskolų dalybos?

Apie tai „DELFI Dienoje“ diskutuosime su „Hannervaldybos pirmininku Arvydu Avuliu ir „Luminor“ vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.

– Pone Mauricai, ar lietuviai domisi, kokia situacija eurozonoje ir kada pigios paskolos gali gerokai pabrangti?

– Galbūt sakyčiau, kad nėra labai didelio savanoriško susidomėjimo, bet atsakingo skolinimosi gairės įpareigoja kiekvieną instituciją praversti vadinamąjį streso testą, kaip keistųsi įmoka už būsto paskolą, jeigu tos palūkanos pakiltų. Žmonės suvokia, kas gali potencialiai nutikti, ar pagal reikalavimus jie būtų pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus. Tendencija tęsiasi, ypač pokriziniu laikotarpiu, žmonės turi pakankamai daug sukaupę savo lėšų. Jie negrindžia savo ateities kažkokiais labai dideliais rožiniais lūkesčiais, bet realiai stebi finansinę situaciją. Kalbant apie skolinimosi rinką, tvarumo yra tikrai daugiau. Sutikime, kad paskolų portfelis auga pakankamai ženkliai, ypatingai nustebino šių metų pradžia.

Ekspertai to nematė daugiau nei 10 metų: ką daryti, jeigu nusprendėte imti būsto paskolą
© DELFI / Lukas Bartkus

– Bet kokia situacija – ar jau aišku, kada Europos centrinis bankas didins palūkanų normas?

– Taip, žinoma, aš neturiu to rutulio, kuris tiksliai galėtų pasakyti. Bet galiu pasakyti, kad tos palūkanos nemažės. Bazinės palūkanos yra neigiamos. Jeigu ECB vadovas bus vokietis, pakeis italą, tai rinkos sutaria, kad jau kitų metų pradžioje galime tikėtis pakilimo. Tai kažkoks pakilimas yra tikėtinas.

– Pone Avuli, butai brango, brangsta ir brangs. Kiek šiemet?

Jeigu remiantis statistika, būsto įperkamumo indeksas dabar yra pats geriausias per paskutinius 10 metų.
A. Avulis


– Klausimas panašus į tą, kurį uždavėte Žygimantui – kada padidės palūkanos. Aš nežinau nei vieno žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kiek brangs butai, bet tai, kas buvo paskutinius dvejus ar trejus metus, tai yra labai sveikas rodiklis. Niekas neskatina spekuliacijos, bet taip pat nekelia lūkesčių, kad kainos kris. Abu variantai yra blogi. Jeigu kalbama, kad palaukite, būsto kainos kris, tai tokios kalbos neigiamai veikia būsto kainos rinką. Tai dirbtinas spaudimas, kad palaukime, gal kainos kris. Kitas spaudimas daromas, kai štai – butai tikrai brangs, tai pirkime dabar. Tai, ką stebime paskutinius trejus metus, yra sveika situacija. Yra pakankamai didelė pasiūla, ji neleidžia kainoms augti, mažėti neleidžia tai, kad bendra ekonominė situacija Lietuvoje keičiasi, didėjo atlyginimai.

Arvydas Avulis
Arvydas Avulis
© DELFI / Domantas Pipas

– Bankų nuomone, tai turėtų būti apie penki proc. Tikėtina?

– Manau, kad gali taip būti, bet šioje vietoje reikėtų keletos veiksnių. Pirmas dalykas, keičiasi tendencijos rinkoje. Jeigu anksčiau būdavo labai daug butų miestų priemiesčiuose, tai Vilniuje, kur daugiausia pardavimų, Vilniuje keičiasi tendencijos, žmonės nori gyventi arčiau centro. Kitas dalykas, brangsta darbo jėga. Statybos sektoriuje trūksta darbo jėgos, dauguma yra užsieniečiai.

– Kodėl nėra?

– Pusė išvažiavo. Kita dalis nenori dirbti sunkaus darbo. Ar jūs norėtumėte tokį darbą dirbti? Eilinis sutiktas žmogus galėtų ateiti į statybas ir užsidirbtų pinigus, bet tos galimybės yra neišnaudojamos. Turime tiesiog paradoksalią situaciją – turime tiek bedarbių, bet pažiūrėkite, kiek trūksta darbuotojų. Tai turi įtaką ir butų kainoms. Jeigu norime, kad kainos neaugtų, tai leiskime lengviau įsivežti darbininkų. Kodėl mes taip apsiribojame, kodėl tiek statome sienų. Kita žmonių dalis gyvena kaimuose, jiems atvažiuoti į Vilnių atrodo misija neįmanoma. Jie galėtų atvažiuoti į statybas, užsidirbtų.

Eilinis sutiktas žmogus galėtų ateiti į statybas ir užsidirbtų pinigus, bet tos galimybės yra neišnaudojamos. Turime tiesiog paradoksalią situaciją – turime tiek bedarbių, bet pažiūrėkite, kiek trūksta darbuotojų.
A. Avulis

– Pone Mauricai, ar tai būtų sprendimas?

– Didinti darbuotojų mobilumą, žinoma, yra būtina. Regionai turėtų turėti didesnių lūkesčių su renovacijos programa, kuri juda gana lėtai, o didieji miestai sunkiai gali vykdyti renovacijos projektus, nes žmonių trūkumas – tikrai didelis. Aš nemanau, kad būtų labai gerai įsivežti daug darbuotojų iš trečiųjų šalių. Ekonominiai tyrimai rodo, kad palankiausia tai daryti būtų eksportuojančiuose sektoriuose. Kaina NT rinkoje vis tiek diktuoja ne naujos statybos būstas, o jau esamos, nes nauja statyba sudaro ne tokia didelę sandėrių dalį. Kaina palaikoma dėl didelės paklausos, didėjančios perkamosios galios, ypatingai paskolų rinkoje. (…) Žmonės tikrai nevengia imti paskolų.

Žygimantas Mauricas, Arvydas Avulis
Žygimantas Mauricas, Arvydas Avulis
© DELFI / Karolina Pansevič

– A. V. Teisingai yra sakoma, kad daugiausia pardavimų yra seno būsto segmente, bet naujos statybos būstas brangsta labiausiai dėl darbo jėgos trūkumo. Pavyzdžiui, šiandien gavome pranešimą iš vokiečių, kurie tiekia langams profilius, kad jie padidins tų gaminių kainą 3 procentais, bet darbo jėga didėja 20 proc. per metus. Kai padidėja naujo būsto kainos, senas būstas eina iš paskos.

– O ką dabar gali įpirkti statistinė pora ar keturių asmenų šeima? Koks plotas ir kaip jis keičiasi?

– A.V. Jeigu remiantis statistika, būsto įperkamumo indeksas dabar yra pats geriausias per paskutinius 10 metų. Intervalas galbūt net didesnis. Už metinį atlyginimą statistinė šeima gali nupirkti 6 kvadratinius metrus, bet tai pats geriausias rodiklis. Bet jeigu žiūrėtume į darbo užmokestį, kuris yra Lietuvoje, vėl statistiškai, tai dviejų asmenų šeima visiškai nesunkiai gali nusipirkti dviejų kambarių butą. (…) Mes prisitaikome prie rinkos poreikių. (…) Aš manau, kad šių dienų jauno žmogaus požiūris šiek tiek kitoks. Žmonės suvokia, kad namuose jie praleidžia ne tiek ir daug laiko, nes po darbo jie eina į sporto klubą, vasarą bėgioja lauke, užsiima kažkokiomis veiklomis. Jie suvokia, kad į namus jie grįžta tik permiegoti. Žmonės paskaičiuoja, kad tokiu būdu jiems paprasčiausiai ir užtenka to mažesnio buto. Jie suvokia, kad už sutaupytus pinigus tada gali įsigyti kelionę. Jie nori tenkinti kitus poreikius, o ne gyventi erdvesniame bute.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

– O ar yra kokių ženklų, kad kainos mažėtų, nes rinka tikrai pilna pastatytų/statomų projektų, bet butai neparduodami? Ar turi ateiti krizė, kad tai susivaldytų savaime?

Ž.M. Krizės aš tikrai nelinkėčiau, nes krizė nenormalizuoja, o išbalansuoja. O tam tikrų ženklų visgi galima įžvelgti. Visų pirma, neparduotų butų sandėlis, įskaitant ir statomus šiuo metu, jis vis dar yra didžiausias. Ypatingai dabartinė pasiūla, tarkime, Vilniuje rinka bus suvalgyta, jeigu mes išlaikysime aukštą paklausą. Nukritus paklausai dėl įvairių priežasčių neabejotinai didintų tą neparduotų butų sandėlį.

A.V. Šiandien situacija yra visiškai kitokia, nei buvo 2007-2008 metais. Bankai naujoms ir mažoms įmonėms, kurių dabar yra labai daug, bankai neteikia kreditų. Tos įmonės dažniausiai ateina su kažkokių privačių asmenų kapitalu. Kad atsirastų kažkoks spaudimas, tą turi daryti bankas. Bankai suteikia daug paskolų būsto įsigijimui, bet ne statyboms.

Visas interviu vaizdo įraše.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(45 žmonės įvertino)
2.4444
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasiėmus paskolą būstui, turėjo imti ir draudimą: nauda klientui ar bankui (38)

Būstą su paskola besiruošiantis įsigyti gyventojas turėtų prisiminti, kad bankai gali...

Brangaus būsto sprendimas pasaulyje seniai surastas: ar išdrįstų to imtis naujieji Lietuvos merai (86)

Įsivaizduokite, kad savivaldybės , valstybės biudžeto lėšomis, pradeda statyti būstus,...

Vilniuje gatvėms suteikus sukilėlių vardus, bus grąžinti sovietų nusavinti sklypai (16)

Vilniaus miesto savivaldybei pagaliau priėmus sprendimą bevardėms gatvėms suteikti 1863–1864...

Kauno savivaldybė iki kovo pabaigos reikalauja išmontuoti Vytauto parko karuseles (19)

Kauno miesto savivaldybė sako suteikianti paskutinį šansą savininkams iki kovo mėnesio pabaigos...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (88)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Top naujienos

Orai: savaitės pradžioje – permainos (1)

Pasidžiaugus pavasariška šiluma ir saule, jau nuo pirmadienio teks vėl prisiminti niūrius ir...

Nacistinėje Austrijoje motina paliko sūnų: rastuose laiškuose – neįtikėtina istorija (50)

Kai žydų tautybės motina jį paliko ir pabėgo į Jungtinę Karalystę, Kurtui tebuvo keturiolika....

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (72)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

JAV parama Baltijos šalims toliau siutina Kremlių: Trumpo žodžius priskyrė ir Lietuvai (626)

„ JAV palieka Baltijos šalis“, „ Baltijos šalys nebemadingos“, – tokiomis ir panašiomis...

Dizainerė įrengė 12 kv. metrų butą maksimaliai patogiai: pavyko sutalpinti viską (186)

Kuo mažesnis būstas, tuo didesnis iššūkis jį įrengti taip, kad būtų patogu ir nieko...

Venesueloje pastebėtas Rusijos lėktuvas papildyta (171)

Rusijos vėliava pažymėtas lėktuvas sekmadienį buvo pastebėtas didžiausiame Venesuelos oro...

Kas naktį kažkas sutvarkydavo vyro daržinę: slapta kamera užfiksuotas vaizdas pribloškė (23)

72-ejų britas Stephenas Mckearsas galvojo, kad išprotėjo, kai pastebėjo, kaip daiktai jo...

Muellerio ataskaita: Trumpas nebuvo susimokęs su Rusija per 2016-ųjų rinkimus atnaujinta (28)

Sekmadienį JAV kongresas iš generalinio prokuroro Williamo Barro sulaukė specialiojo prokuroro...