Bent toks įspūdis susidaro susipažinus su valstybės įmonės „Turto bankas“ pasiūlymu dėl 750 kv. m ploto patalų nuomos prestižinėje vietoje prie Nacionalinio operos ir baleto teatro A. Vienuolio gatvėje.
Praėjusių metų lapkritį DELFI rašė apie tai, kad šias patalpas daugiau kaip 20 metų neatlygintinai naudoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), vienijanti pelno siekiančius didžiausius šalies verslus.
Kilus skandalus, premjeras Saulius Skvernelis žadėjo padėtį taisyti ir pakeisti praktiką, kai valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu nemokamai naudojasi ši ir kitos verslo organizacijos.
Vis dėlto birželio pabaigoje Turto bankas valstybės institucijoms išsiuntė derinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo siūlo ir toliau leisti LPK nemokamai naudotis minėtomis patalpomis A. Vienuolio gatvėje.
Į klausimą, kodėl siūloma ir toliau neimti pinigų už patalpas, Turto banko komunikacijos vadybininkė Aldona Violeta Grigienė atsakė taip:
„Turto bankas“, valdantis šias patalpas patikėjimo teise, yra gavęs LPK prašymą leisti naudotis šiomis patalpomis. LPK teisinė forma yra asociacija. Šiuo metu galiojantys teisės aktai asociacijoms, kurių veikla – socialinės atsakomybės, dialogo ir partnerystės skatinimas ir plėtojimas nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmeniu, numato vienintelę valstybės turto panaudojimo galimybę – panaudą.“
Esą galutinį sprendimą dėl valstybės turto panaudos turės priimti Vyriausybė, o bankas tik inicijuoja siūlymą.
„Turto bankas, atsižvelgęs į Valstybės kontrolės rekomendacijas pereinamuoju laikotarpiu apriboti panaudos galimybes, taip pat į tai, kad Vyriausybei jau yra pateikti Finansų ministerijos parengti panaudą ribojančių įstatymų projektai, siūlys suteikti panaudą tik iki šių metų pabaigos“, – paaiškino vadybininkė.
Jos teigimu, Turto bankas neturi informacijos, kokia būtų patalpų A. Vienuolio gatvėje rinkos kaina, ar kokia būtų jų nuomos kaina. Nepriklausomas turto vertinimas atliekamas tik ruošiantis jį parduoti. Registrų centro duomenimis, mokestinė šių patalpų vertė būtų apie 1,3 mln. Eur.
Konkurencijos taryba DELFI informavo ne kartą yra atkreipusi viešojo administravimo institucijų dėmesį, kad ūkio subjektams ir jas vienijančioms organizacijoms valstybės turtas turi būti suteikiamas tik rinkos sąlygomis.
Esą iki šiol, perduodant valstybės turtą naudotis nemokamai, dažnai neįvertinama, ar gaunantis turtą ūkio subjektas jį naudos tik neūkinei, ar jis bus naudojamas ir ūkinei veiklai vykdyti.
Kai kurios institucijos, net ir nustačiusios, kad neatlygintinai perduodamo turto neleidžiama naudoti verslo reikmėms, nekontroliuoja proceso ir nenumato sankcijų dėl tokių sąlygų pažeidimo.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė akcentavo, kad valstybės parama ūkio subjektų ar jų asociacijų neūkinei veiklai turi būti tikslinė, t. y. skirta įgyvendinti konkretų socialinį, švietėjišką ar kitą visuomenei naudingą nekomercinį tikslą, kurio šie ūkio subjektai nesiimtų be valstybės įsikišimo:
„Valstybės turto perdavimas ūkio subjektams nesiaiškinant tokio perdavimo būtinumo, tikrojo turto naudojimo tikslo, paskirties, pridėtinės vertės visuomenei bei nevykdant skaidrių konkursų yra ydinga valstybės turto naudojimo praktika.“
Šių metų pradžioje Valstybės kontrolė skelbė, kad valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų ir 726 turto valdytojų.
Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur.
Atlikus auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ konstatuota, kad valstybės NT valdymo politika inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto.
Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta.
Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai.
