Lapkričio pabaigoje uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė AB „Baltic Opportunity“ pasirašė bendrovės „Technopolis Ozas“ visų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su jos savininke „Technopolis Lietuva“ ir taip baigė pirmąjį sandorio etapą. Bendrovės „Technopolis Lietuva“ vienintelė akcininkė yra Suomijos įmonė „Technopolis“.

Pasirašius sutartį dokumentai buvo pateikti Konkurencijos tarybai, ir dabar teliks sulaukti jos sprendimo. Gavus pritarimą, pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos likusios sąlygos bus išpildytos, ir „Lords LB Asset Management“ valdoma investicinė bendrovė taps Vilniuje, greta Ozo parko esančių verslo centrų valdytoja.

„Technopolis Ozas“ verslo parko plotas sudaro maždaug dešimtadalį Vilniaus modernių biurų ploto – 106 tūkst. kvadratinių metrų, kuriuose biurus nuomojasi apie 140 įmonių. Parke yra šeši pastatai – „Alfa“, „Beta“, „Gama“, „Delta“, „Penta“ ir „Nova“. Visi jie yra sertifikuoti LEED tvarumo sertifikatais.

Pasak „Lords LB Asset Management“ fondo valdytojo Giedriaus Bernoto, „Technopolis Ozas“ verslo parkas perkamas už investicinės bendrovės pritrauktas lėšas ir dviejų bankų sutarimu – „Swedbank“ ir SEB – suteiktą 125 mln. eurų paskolą. Bankai paskolą suteikė lygiomis dalimis.

„Technopolis“ valdo „Technopolis Ozas“ biurų miestą nuo 2013 metų.

„Per dešimt metų, kai „Technopolis Ozas“ priklausė „Technopoliui“, mums pavyko jį paversti gyvu, atviru ir visų klientų poreikius atitinkančiu biurų miestu. Šis strateginis pardavimas vykdomas nuodugniai įvertinus mūsų portfelį ir atitinka mūsų strategiją bei ilgalaikį verslo planą“, – sako „Technopolio“ generalinis direktorius Niko Pulli.

Pasak G. Bernoto, iš suomių valdomos įmonės „Technopolis Lietuva“ nupirkus verslo parką, jame bus tęsiami buvusių savininkų pradėti pokyčiai ir ieškoma būdų, kaip padidinti tvarumą bei užtikrinti visų pastatų patrauklumą tiek esamiems, tiek būsimiems nuomininkams.

„Šis pirkinys mums yra ypač svarbus, nes atitinka mūsų investavimo į tvarų NT nuostatas, o Baltijos šalyse retai kada galima nusipirkti aukštos kokybės ir didelės apimties komercinės paskirties nekilnojamojo turto“, – sakė G.Bernotas.

„Tai – vienas reikšmingiausių šių metų nekilnojamojo turto sandorių Lietuvoje. Juo įsigyjamas vienas didžiausių verslo parkų, kuris sudaro 9 proc. Vilniaus modernių, tvarių biurų ploto, o jame dirba beveik 8,5 tūkstančio aukštą pridėtinę vertę kuriančių žmonių. Tuo pačiu šis sandoris tapo didžiausiu šiemet komercinio nekilnojamojo turto finansavimo projektu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, ir tam prireikė kompleksinių sprendimų“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

„Matome, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka susiduria su papildomais iššūkiais esant aukštoms palūkanoms ir rinkoje mažėja komercinio NT sandorių. Nepaisant ekonomikos neapibrėžtumo, šios investicijos rodo komercinio NT potencialą – Vilniuje išlieka modernių verslo centrų poreikis, būdinga aukštesnės klasės biurų paklausa kartu su išvystyta infrastruktūra, o laisvų plotų centrinėse miesto dalyse naujai vystomiems projektams yra vis mažiau“, – teigia SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją