„Sudėtinga labai nebuvo, nes mes gal 2016 metais įsigijome. Kažkokią paskolą reikėjo, aišku, imti, bet, iš esmės, tada mes buvome dviese, tai buvo daug paprasčiau. Dabar nežinau, kokia ta situacija yra“, – dalinosi nuosavame būste gyvenanti moteris.
„66 kvadratai, prieš du metus. Ir tada buvo nelengva, bet dabar, turbūt, iš viso sudėtinga“, – pasakojo kita.
„Na, dabar gyvenu su tėvais, bet planuoju įsigyti būstą, nes savo būstas – labai faina“, – dalinosi kalbinamas vaikinas.
Nors gyventi nuosavame būste gyventi būtų smagu, vaikinas sutinka, kad tai padaryti su dabartinėmis kainomis ir palūkanomis – nėra paprasta.
Įsigyti kokybišką būstą už įkandamą kainą – Lietuvoje iššūkis, o ne galimybė. Tą mato ir Vilniuje viešintis ekspertas. Jo akimis, būsto kainos šalyje – dvigubai didesnės nei kitur.
„Būsto kainos kyla visur. Euro zonoje būsto kainos išaugo 16 procentų. EBPO išaugo 17 procentų, o Lietuvoje – 33 procentais. Tai tikrai didžiulis augimas“, – teigė EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato narys Mark Pearson.
„Šiandien vidutinis Vilniaus naujas butas kainuoja 170 tūkstančių eurų, su daline apdaila. Tam reikia bent 25 tūkstančių eurų savo įnašo. Tai parodykite man jauną šeimą, be tėvų pagalbos, kuri tiek pinigų turi kišenėje“, – teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
EBPO mano, jog brangaus būsto problemą, iš dalies, išspręstų nuoma. Siūloma daugiau nuomotis, o ne pirkti būstą, kaip tą jau seniai daro Vakarų šalys.
„Negerai, jei žmogus visą gyvenimą gyvena vienoje vietoje, nepaisydamas savo poreikių, galimybių. Mes ir kalbame apie lankstesnį nuomos sektorių, kad šeimos turėtų daugiau galimybių rinktis“, – aiškino M. Pearson.
„Tas „tango dviems“ – nuomos rinkoje turi užsimegzti“, – tikino S. Gentvilas.
Populiarinti nuomą tarptautiniai ekspertai siūlo per mokesčių lengvatas investuotojams, kad šie daugiau statytų ne pardavimui, o nuomai skirtus būstus. O, jų manymu, žmones reikia skatinti registruoti nuomos sutartis.
„Nuomos rinka šiuo metu yra, sąlyginai, dideliame šešėlyje ir valstybė nelabai daug ką yra padariusi, kad iš to šešėlio ją ištrauktų. Verslui yra sunku konkuruoti“, – aiškino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Lietuvos politikai jau ruošia įstatymo pakeitimus, dėl nuomos plėtros.
„Šiandien įstatymai negina nuomininko ir neskatina vystytojų ar savivaldybių pasiūlyti būsto nuomos“, – teigė Aplinkos ministras S. Gentvilas.
Aplinkos ministras žada daugiau nuomojamų būstų regionuose, tačiau didelių investuotojų tokie projektai nevilioja, nebent mažus.
„Nedidelės įmonės, daugeliu atvejų, jos neturi pakankamai kapitalo, pinigų, kad galėtų tuos projektus vystyti ir įgyvendinti. Čia daugiau būtų klausimas: kaip finansuoti tokius projektus?“, – teigė bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Gyventojų nuoma taip pat nevilioja, todėl jie ragina valdžią ieškoti priemonių, kad nuosavas būstas taptų labiau prieinamas.
„Kad valstybė suteiktų žmonėms žemę, kurioje jie galėtų statyti namą. Ta prasme, žmonės susiburia į bendruomenę, stato namus ir taip bus pigiau“, – įžvalgomis dalinosi vaikinas.
„Tikrai turėtų būti kažkokių lengvatų arba bent jau tas palūkanos mažesnės“, – teigė moteris.
Jai antrino ir kita pašnekovė.
„Mažesnių palūkanų, kad baigtųsi jau tie kėlimai“, – teigė ji.
Lietuvos būsto paskolų palūkanos jau perlipo 5 procentų ribą, bet aplinkos ministras tokių palūkanų nesureikšmina.
„Neįsivarykime savęs į kampą. Lenkijoje palūkanos yra 7 procentai“, – teigė S. Gentvilas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija puse lūpų kalba, kad galbūt metas grąžinti būsto paskolos draudimą, kad būtų kompensuojama dalis pradinio įnašo. Tai Lietuvoje veikė iki praėjusios krizės.
„Paprasčiausiai įsivertinti tai, kaip vieną iš galimų alternatyvų, kuri, galbūt, galėtų būti veikianti ir padedanti žmonės įsigyti būstą“, – siūlė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
„Galėtų jauniems žmonėms suteikti tam tikrą garantiją. Pavyzdžiui, galėtų būti pradinis įnašas 5 procentai. Už 10 procentų galėtų „INVEGA“ garantuoti, išduodant paskolas bankams“, – įžvalgomis dalinosi bendrovės „Hanner“ vadovas A. Avulis.
EBPO pabrėžė, kad reikia peržiūrėti ir paramą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmą būstą.
„Dirbame su statistikos agentūra, kad galėtumėme, turėdami duomenis, giliau pasižiūrėti būtent į tas tikslines grupe, kurioms ta parama jau buvo suteikia“, – teigė M. Šiurkus.
Tarptautiniai ekspertai sako, jog šalyje sensta ir būstai, taip pat prastas energetinis aktyvumas, o socialinio būsto – Lietuva turi per mažai.
Visą reportažą žiūrėkite per LNK:
