Neatsitiktinai dabar Dzūkijos sostinėje vyrauja du daugiabučių renovacijos būdai – valdiškai ir kitaip. Kuo jie skiriasi ir kuo kiekvienas parankesnis, efektyvesnis šių namų gyventojams?
„Namai aplipdomi polistirenu ir padaroma daug kraniukų“
Didžiausios diskusijos dėl daugiabučių namų renovacijos Alytuje prasidėjo metų pradžioje, kai gyventojams reikėjo apsispręsti, ar gyvenamųjų būstų atnaujinimą daryti pagal savivaldybės patvirtintą šių darbų programą, kurią vykdo tam tikslui įkurta EEDA, ar pačioms bendrijoms imtis tokio proceso. Tuomet daugiabučių namų bendrijos, galvojusios pačios daryti renovaciją, ypač piktinosi rangos darbų pirkimo būdu – kodėl tai reikia daryti tik per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kodėl dėl šių pirkimų varžomos bendrijų pasirinkimo teisės?
Pavasarį Aplinkos ministerija pakeitė daugiabučių namų renovacijos darbų įsigijimo tvarką ir pageidaujama pasirinkimo teisė buvo palikta. Šia teise gali naudotis ir EEDA.
Tačiau ne vien tai lėmė, kad kelios Alytaus miesto daugiabučių bendrijos, pavyzdžiui, Žiburio g. 9, Jurgiškių g. 25 ar Žalgirio g. 31 / Pulko g. 40, pasirinko renovaciją ne per savivaldybės įstaigą.
„Suprantu bendrijų pirmininkus, administruojančius gal penkiolika namų, kad jie renovacijai renkasi savivaldybės įsteigtą agentūrą. Jiems tikrai mažai rūpi, kaip tie namai bus renovuoti. Bet kai bendrijos pirmininkas turi vieną namą ir dar pats jame gyvena, visiškai kitoks požiūris – jautiesi šeimininku, ir labai svarbu, kaip namas bus atnaujintas“, – sako Žalgirio g. 31 / Pulko g. 40 bendrijos pirmininkė Loreta Braukienė.
Ji yra savivaldybės sudarytoje priežiūros komisijoje dėl miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo iki 2020 metų programos įgyvendinimo, todėl žino, kas dabar daroma renovuojamuose namuose per EEDA: „Tai renovacija, kai namai aplipdomi polistirenu ir padaroma daug kraniukų ant radiatorių dėl šilumos reguliavimo butuose. Jokios namų ventiliacijos ar alternatyvaus šildymo, nors ir šias priemones kompensuoja valstybė. Atseit žmonės to nenori, nes pabrangs darbai. Bet žmonėms apie tai neaiškinama, tai padaryti reikia laiko, kam tuo užsiimti, jei renovacija vykdoma valdiškai.“
Visų minėtų bendrijų trijuose namuose, kurių renovacijos procesą ėmėsi administruoti pačios bendrijos, numatyta įrengti saulės kolektorius, geoterminį šildymą imant šilumą iš žemės, naują ventiliaciją, kad namuose po renovacijos neatsirastų pelėsio, vasarą į butus patektų vėsus, žiemą – šiltas oras.
Teko šaukti šešiolika susirinkimų
Žiburio g. 9 bendrijos pirmininkas Vytautas Mockevičius tvirtino, kad iš pradžių renovaciją šiame name apsispręsta daryti per vieną mieste veikiančią daugiabučius administruojančią įmonę, tačiau jos paslaugų teko atsisakyti, nes jau rengiant investicinį projektą pastebėtas atsainus požiūris į atliekamą darbą.
Šiai bendrijai teko sušaukti net šešiolika susirinkimų kol buvo nuspręsta, kaip daryti namo atnaujinimą. Šiandien pasiteiravęs apie Žiburio g. 9 name parduodamą dviejų kambarių butą, už kurį prašoma 80 tūkst. litų, iš karto išgirsti klausimą, ar žinoma, kas name daroma per renovaciją, todėl siūloma nesistebėti buto kaina.
„Pagrindinis argumentas pasirinkti namo atnaujinimą su ventiliacine sistema, saulės kolektoriais ir geoterminiu šildymu buvo atlikti skaičiavimai dėl investicijų atsipirkimo ir sunaudojamos šilumos sumažinimo“, – teigė Jurgiškių g. 25 bendrijos pirmininkas Juozas Čaplikas.
Visų trijų namų su atsinaujinančiais energijos šaltiniais bendrijų pirmininkų skaičiavimu, įdėtos investicijos į renovaciją atsipirks per šešerius ar septynerius metus, o atnaujinamų namų be šių šaltinių ir naujos ventiliacijos – per vienuolika metų. Pirmu atveju išlaidos šildymui, karštam vandeniui ir gyvatukui sumažinamos tris kartus, antru – tik išlaidos šildymui sumažinamos ne daugiau kaip 50 proc., o gyvatuko ir karšto vandens kaina išlieka ta pati.
Geoterminio šildymo įrengimas – brangu?
Šią savaitę Aplinkos ministerijos iniciatyva surengtame renovadienyje prie per EEDA renovuojamo Likiškėlių g. 1 namo jo gyventojai kelis kartus teiravosi, ar po atnaujinimo nepelys butų sienos. Jiems kelissyk aiškinta, kad butus reikės nuolat vėdinti, antraip pelėsiu nėra ko stebėtis. Tačiau kyla klausimas, kas vėdins tuos butus, kurių savininkai išvykę ir būstuose niekas negyvena, – tokiuose butuose pelėsis beveik garantuojamas.
Į gyventojų klausimą, kaip name bus su ventiliacija, pareikšta – pagal parengtą investicinį projektą bus išvalyta ir dezinfekuota dabartinė ventiliacija, nauja nenumatyta.
Per EEDA dabar vyksta penkių miesto daugiabučių namų renovacija, netrukus turėtų prasidėti dar penkių. Agentūros direktorius Pranas Jaciunskas sakė, kad namuose pagal investicinius projektus šiltinami stogai, sienos, pamatai, keičiami langai, stiklinami balkonai, tvarkoma šildymo sistema įrengiant termoreguliatorius, o įrengti naują vėdinimo sistemą ar geoterminį šildymą yra brangu. Kiek dėl pastarųjų priemonių pabrangtų namų renovacija, P.Jaciunskas nesiėmė prognozuoti. Tik siūlė apskaičiuoti, kiek namuose su geoterminiu šildymu padidės išlaidos elektros energijos sunaudojimui. Pasidomėjus, kokios išlaidos karštam vandeniui ruošti ir gyvatukams šildyti yra daugiabutyje Pulko g. 34, vieninteliame mieste turinčiame geoterminį šildymą, paaiškėjo: gyvatuko mokestis butui per mėnesį – 21 litas, karšto vandens kubinio metro pašildymas – 7 litai įskaičiavus ir pastato cirkuliacinių siurblių sąnaudas, į kurias patenka ir išlaidos elektros energijai. Daugiabučiuose, kuriuose tiekiamas centralizuotas šildymas, gyvatuko mokestis ir karšto vandens kubinio metro kaina beveik dvigubai didesni.
Kaip pagrindinį tikslą vykdant daugiabučių renovaciją EEDA specialistai įvardijo tokį – po modernizacijos gyventojų išlaidos šildymui ir kreditui padengti neturi būti didesnės, nei jie dabar moka už šildymą.
Kiek konkrečiai pagal namų investicinius projektus atsieina renovacija per EEDA ir vykdoma pačių bendrijų su nauja ventiliacija bei alternatyviu šildymu? Pavyzdžiui, per EEDA renovuojamame Likiškėlių g. 1 name dviejų kambarių 52 kv. metrų ploto buto renovacija be valstybės skiriamos 40 proc. paramos keičiant langus kainuos apie 17 tūkst. 500 litų, o maždaug tokio pat dydžio buto Jurgiškių g. 25 name, kuriame, be minėtų modernių priemonių, dar bus rengiamas ir naujas liftas, – apie 22 tūkst. litų.
Kaip pastebi bendrijų pirmininkai, kurių vadovaujamuose namuose atsiras šiuolaikinės šildymo priemonės ir nauja ventiliacija, įvertinus, kad investicijos, palyginti su per EEDA renovuojamais namais, atsipirks per trečdaliu trumpesnį laiką, išlaidos šildymui ir gyvatuko mokestis sumažės tris kartus, nereikės baimintis atsirandančio pelėsio butuose, 4 ar 5 tūkst. litų brangesnė renovacija tikrai apsimoka. Elektros energijai skiriamos išlaidos įskaičiuotos į šildymo išlaidas.
Šiuo metu Lietuvoje renovuojama per 600 daugiabučių. Alytaus apskrityje – 27, iš kurių Dzūkijos sostinėje – 9. Iš beveik 600 Alytaus daugiabučių iki šiol renovuoti 9.
