Daugiau nei dešimt metų Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje išdirbęs panevėžietis 31-erių Dominykas Pocevičius prieš metus grįžo į Panevėžį ir nusprendė čia su šeima kurti tolesnį gyvenimą.
Dominykas įsidarbino sandėlininku ir su žmona ėmė dairytis būsto. Sutuoktiniai jau apžiūrėjo kelis gyvenamuosius namus, keletą butų. Pasirinkimas, pasak D. Pocevičiaus, itin mažas, o kainos – kaip iš kosmoso.
„Paieškas pradėjom prieš mėnesį. Su žmona nusprendėme, kad butas ar namas turi būti ne mažesnis nei trijų kambarių. Mūsų planas įsikurti Panevėžyje arba Dembavoje. Iš pradžių perskaitėme visus parduodamų būstų skelbimus internete, patikusius pasižymėjome. Kelias dienas svarstėme, paskui buvo skambučiai ir apžiūra“, – pasakojo sugrįžęs emigrantas.
Neaišku, už ką prašo
Apžiūrėję kelis nebaigtos statybos namus sutuoktiniai suprato, kad toks turtas pareikalaus dar labai daug investicijų. Šios poros planuojamas biudžetas svarbiam pirkiniui – apie 75 tūkst. eurų. Iki trečdalio sumos sudarytų santaupos, kita dalis – banko paskola.
„Apsisprendėme, kad užteks ir buto“, – pasakoja Dominykas.
Tačiau paaiškėjo, kad naujos statybos butų Panevėžyje beveik nebėra, o jei ir toks atsiranda, kaina atima bet kokį norą net ir praverti tokio būsto duris. Kukliau prašoma tik už mažo ploto naują butą, o šeimai, auginančiai dvi atžalas, tokia pastogė – ne išeitis.
„Dabar Panevėžyje ieškome buto sename name, kad būtų nors šiek tiek renovuotas, rajonas nelabai svarbu. Skelbimų nėra daug. Kainos didelės, kartais ir nesupranti, už ką tiek prašo. Nuotraukose atrodo gražu, bet realybėje nuvilia“, – sako Dominykas.
Jis jau apžiūrėjo parduodamus trijų kambarių butus Katedros, Kosmonautų, Kranto gatvėse.
Panevėžiečio tvirtinimu, senos statybos butų kaina Aukštaitijos sostinėje svyruoja nuo 980 iki 1500 eurų už kvadratinį metrą, naujo būsto – nuo 1000 eurų ir daugiau.
Išperka nepastatytus
Dar visai neseniai nekilnojamojo turto brokeriai nuogąstavo, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas ir įtampa dėl koronaviruso kartu su visa ekonomika į dugną nusitemps ir jų verslą. Tačiau, kaip pažymi agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas ir gyvenamojo bei komercinio nekilnojamojo turto ekspertas Romualdas Paulauskas, nerimauta veltui – viskas grįžo į senas vėžes, o jos pastaraisiais metais būstų pardavėjus itin džiugino.
„Jautėme pauzę kovo ir balandžio mėnesiais, kai viskas stojo, nedirbo notarai. Bet dabar, kad ir kaip keista būtų, vėl rinka stabilizavosi ir jokio neigiamo poveikio nejaučiame“, – tvirtina R. Paulauskas.
Panevėžyje būstai parduodami intensyviai, procesą gal šiek tiek stabdo tik bankai, dabar atidžiau vertinantys riziką teikti paskolas per karantiną nukentėjusių profesijų atstovams: grožio specialistams, kavinių, transporto įmonių darbuotojams.
„Labiausiai šoko naujų būstų paklausa. Tokius butus parduodame net nebaigtus statyti“, – teigia nekilnojamojo turto rinkos žinovas.
Antai neseniai pradėta uždarytos „Verdenės“ mokyklos pastato rekonstrukcija jį paverčiant į daugiabutį, pasak R. Paulausko, sulaukė neįtikėtino pirkėjų dėmesio. Iš jame planuotų šimto butų dalis jau parduota. Vieno kvadratinio metro kaina šiame name siekia 990 eurų.
Rinką įsiūbuoja emigrantai
„Prieš kelerius metų naujų būstų Panevėžyje galėjome pasiūlyti vos vieną kitą, o dabar jų statyba itin atgijo“, – tvirtina R. Paulauskas.
Nekilnojamojo turto pardavėjai trina rankomis, pardavę visus trijų naujų daugiabučių namų butus Projektuotojų gatvėje. Pačių brokerių nuostabai, prieš metus greit buvo parduoti ir gyvenamieji butai Velžyje, keturių aukštų buvusio Staniūnų paukštyno administracijos pastate. Dalyje jo glaudžiasi Velžio seniūnija, likusias patalpas „Ober-Haus“ pardavė investuotojui, šis čia įrengė butus ir jie jau apgyvendinti.
O Panevėžio centre, Laisvės aikštėje, iš devynių naujų butų renovuotame daugiabutyje, kur anksčiau buvo dziudo imtynių sporto salė, laisvas telikęs vienas, nors kvadratinio metro kaina šioje vietoje siekia iki 2000 eurų. Jau rengiamas dar šimto naujų butų Kniaudiškių gatvėje projektas.
„Investuotojai nebebijo statyti namų Panevėžyje. O pirkėjams aktualu iš dalies įrengtas būstas, kurį galima baigti pagal savo poreikius. Dar svarbu ir itin patogi, sutvarkyta aplinka prie naujų pastatų – kiekvienam butui kieme palikta vietos automobiliui, geras privažiavimas, to nerasi prie senos statybos namų. Be to, žmonės jau nori žemesnių daugiabučių bei mažesnio gyventojų tankumo juose“, – vardija „Ober-Haus“ atstovas.
Panevėžyje, R. Paulausko teigimu, paklausiausi dviejų, trijų kambarių butai ir 100–150 kvadratinių metrų ploto gyvenamieji namai. Dažniausiai, pasak nekilnojamojo turto rinkos žinovo, naują būstą įsigyja jaunos šeimos. Tačiau kartais gyvenamąjį namą į tokį butą išmaino ir vyresni pirkėjai.
„Gyventojų Panevėžyje mažėja, bet būsto paklausa auga. Reikia pripažinti, kad jau grįžta emigrantai – sienas uždarė Didžioji Britanija, kas gali, dar laikosi Norvegijoje“, – nekilnojamojo turto rinkos pakilimo vieną iš priežasčių įvardija ekspertas.
Be to, anot jo, dabar jau ir ekonomistai bei patys bankai pripažįsta, kad lietuviai tikrai turi santaupų, grynųjų pinigų.
Kainos kaista
Dėl geresnių gyvenimo sąlygų, pasak R. Paulausko, panevėžiečiai dabar nepagaili ir daugiau nei 1000 eurų už naujos statybos būsto kvadratinį metrą.
Senesnės statybos buto, priklausomai nuo jo vietos ir būklės, kvadratinis metras kainuoja 600–800 eurų. Būstų kainos, pašnekovo tikinimu, per 2019-uosius ir iki karantino Aukštaitijos sostinėje šoktelėjo net 13 procentų.
„Pandemija ir karantinas laikinai pristabdė tik pirkimą, bet būstų kainai neturėjo jokios įtakos“, – teigia R. Paulauskas.
Taupyti tenka ilgiau
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžio mieste buto vidutinė kaina 2019 metais siekė 29,8 tūkst. eurų – apie 607 eurus už kvadratinį metrą. 2018-aisiais Aukštaitijos sostinėje butas vidutiniškai kainavo 2 tūkst. mažiau ( 571 Eur už kv. m).
Gyvenamieji namai Aukštaitijos sostinėje pernai kainavo vidutiniškai apie 83,6 tūkst. eurų, o per metus jų kaina pakilo maždaug 5 tūkst. eurų. Statistikos departamento teigimu, pastaraisiais metais kilo ir panevėžiečių vidutinis atlyginimas.
Antrąjį šių metų ketvirtį jis pasiekė 804 eurus į rankas, o pernai tuo pačiu metu buvo 746 eurai. Panevėžio rajone vidutinė alga atskaičius mokesčius iki vasaros buvo 715 eurų, 2019 – 658 eurai.
Be pasekmių nepraėjo
Registrų centro informacija rodo, kad karantinas visgi palietė būstų pardavimo kreivę. Per 8 šių metų mėnesius Panevėžyje parduoti 567 butai, o 2019 m. per tą patį laikotarpį buvo parduoti 822 butai, 2018 m. – 740. Gyvenamųjų namų Panevėžyje šiemet nupirkta 120, praėjusiais metais tuo pačiu metu – 146, 2018 m. – 138.
Registrų centro NT sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys rodo, kad didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką. Mažiau nupirktų objektų lėmė ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau. Tačiau būstų kaina toliau augo.
Ryškiausius vidutinių kainų pokyčius Registrų centras mato senesnės statybos butų segmente. Už tokius butus didžiuosiuose
Lietuvos miestuose antrąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 954 eurus už kv. m – 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį. Senesnės statybos gyvenamojo namo kv. m kaina šalyje iki birželio siekė 732 eurus.
Registrų centro duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose naujos statybos buto kaina iki šios vasaros ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė vidutiniškai 1274 eurus už kv. m. Vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadratinio metro kaina šiemet antrąjį ketvirtį siekė beveik 770 eurų – 7 proc. daugiau nei pernai balandžio–birželio mėnesiais.
