aA
2019 metais nekilnojamojo turto rinka (NT) Lietuvoje mušė aktyvumo rekordus. Sudarytas didžiausias per 10 metų būsto sandorių skaičius. Naujo būsto segmente – itin aukšti pardavimų, plėtros ir likvidumo rodikliai. Vilniuje ir Kaune esamą pasiūlą galima parduoti per 11 mėnesių, Klaipėdoje – per 18. Žemas alternatyvių tradicinių investicinių priemonių pelningumas turėjo reikšmingos įtakos NT patrauklumui ne tik būsto, bet ir komercinio turto sektoriuje, rašoma pranešime spaudai.
Būsto rinkoje – pirkėjų ir plėtotojų lenktynės dėl rekordų
© DELFI / Orestas Gurevičius

„2019 m. trijų ketvirčių Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias Baltijos šalyse ir beveik 3 kartus viršijo ES augimo tempą. Aukštas vartotojų pasitikėjimas ir lūkesčiai užtikrino vidaus paklausos augimą, o produktyvumą didinančios pramonės investicijos leido eksportui plėstis geru tempu, nepaisant lėtėjančio pasaulio.

Optimizmą Lietuvoje palaikė didėjančios pajamos ir naujų darbo vietų augimas. Dėl teigiamų ekonominių pokyčių grynoji migracija šalyje pernai buvo teigiama pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius. Nors šiemet planuojamas lėtesnis šalies ekonomikos augimas, tačiau jis išliks pakankamai aukštas ir bus vienas didžiausių tarp išsivysčiusių šalių“, – teigia Šiaulių banko Taupymo ir Investavimo produktų vadovas Tomas Kipišas.

Būsto rinka

Pardavimai Vilniaus pirminėje būsto rinkoje išaugo 43 proc. – susitarta dėl rekordinio 5540 butų pardavimo.

„Paneigdama visas prognozes sostinės pirminė būsto rinka atliko neįtikėtiną šuolį. Stebėdami taip greitai augančią paklausą statytojai taip pat ėmėsi aktyvesnių veiksmų ir pernai rinkai pasiūlė 15,8 proc. daugiau naujų būstų nei 2018-ais“, – sako „Inreal“ grupės NT analitikė Kotryna Griško.

Anot jos, pirkėjų dėmesį vėl traukia ekonominės klasės būstas, kadangi skirtumai tarp ekonominio ir vidutinio būstų kokybės po truputį mažėja dėl augančių naujų energinio naudingumo reikalavimų. Tuo tarpu prestižinio būsto segmente stebimas pasiūlos perteklius. Pirminėje rinkoje apie trečdalį pasiūlos sudaro prestižinis būstas, tuo tarpu pardavimai – tik apie ketvirtadalį.

„2020-ųjų būsto plėtotojų planai yra ne mažiau įspūdingi, tačiau juos gali „apkarpyti“ mažėjantis pelningumas dėl augančių statybos darbų kainų ir palūkanų, o egzistuojantis „sandėlis“ gali riboti naujų būsto projektų kainų augimą “, – teigia K. Griško.

Augimu nustebino ir Kauno pirminė būsto rinka. Čia taip pat buvo pagerintas rekordas ir susitarta dėl 835 naujų butų, o tai yra apie 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Plėtotojai taip pat aktyviai rinką pildė naujais būstais ir pasiūlė 17,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais – apie 820 butų. 2019 metais didžiausią naujos pasiūlos dalį sudarė vidutinės klasės butai. Atitinkamai, tai sužadino didesnį pirkėjų dėmesį šiam segmentui – vidutinės klasės butų pardavimai 2019 metais sudarė 37 proc. Kita vertus, daugiausiai kauniečių susidomėjimo vis dar sulaukia ekonominės klasės būstas.

Nors Klaipėdos pirminės būsto rinkos augimas buvo kiek kuklesnis, tačiau ir čia susitarta dėl rekordinio būstų pardavimo skaičiaus – 386 naujų butų, o tai – 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tuo tarpu uostamiesčio NT plėtotojai nespėjo paskui sparčiai augančią paklausą ir pernai rinkai pasiūlė tik apie 330 naujų butų, 24 proc. mažiau nei 2018-ais.

Pirminės Palangos būsto rinkos suaktyvėjimas 2019-ųjų pradžioje išsikvėpė, ir metų rezultatai nepralenkė 2018-ųjų rodiklių. Čia susitarta dėl 240 naujų butų, o tai – 10,8 proc. mažiau nei 2018-ais. Tuo tarpu Neringos rinka buvo gerokai aktyvesnė – susitarta dėl 89 naujų butų (2,5 karto daugiau), o NT plėtotojai pasiūlė 98 naujus butus, kas yra 2,8 karto daugiau nei 2018-ais.

Komercinis NT

2019 metais Vilniuje duris atvėrė 4 verslo centrai, Kaune – 6, Klaipėdoje – 1. Vilnius sėkmingai įsisavino naują pasiūlą, tuo tarpu kai Kauno ir Klaipėdos plėtotojams vertėtų stabtelti, kol vakansijų rodikliai sumažės. Prekybos centrų segmente svarbiausiu uždaviniu tampa konkurencija su elektroninėje erdvėje veikiančiomis parduotuvėmis.

Sandėliavimo patalpų poreikis išlieka aukštas, nes, nepaisant naujai atidaromų objektų, šalyje yra žemas logistikos centrų vakansijos lygis. Lietuvoje toliau vyksta aktyvi viešbučių plėtra ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

„Nepaisant NT rinkai palankių ekonominių aplinkybių, kiekvienas sektorius susiduria su savais iššūkiais. Jeigu turto pirkėjai džiaugiasi geresne finansine turto grąža, tai turto vystytojai skolinasi vis brangiau, kas turi reikšmingos įtakos koreguojant pradinius plėtros planus. Apibendrinant 2019-uosius, galima būtų suformuluoti moto ateinantiems keleriems metams: „geri projektai turės pasisekimą, bet ne visi projektai būna geri“, – teigia „Inreal“ NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.

Nors praėjusiais metais teisės aktų leidyba nekilnojamojo turto srityje buvo ne tokia aktyvi kaip nekilojamojo turto sandorių rinka, tačiau ir joje būta pokyčių, kurių vienu iš svarbiausių laikytinas su naujųjų metų pradžia įsigaliojęs, 2019-aisiais priimtas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, nustatantis kai kurias naujas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, taikymo ir viešinimo taisykles.

Nors jos atrodo pakankamai aiškios, tačiau kyla ir nemažai klausimų, kaip jas seksis įgyvendinti praktikoje. Tuo tarpu proveržio kitais nekilnojamojo turto rinkos dalyviams aktualiais klausimais, kurių vienu aktualiausiu metai iš metų išlieka valstybinės žemės nuomos reglamentavimo aiškumas, atspindintis vieningą valstybės poziciją šiuo klausimu – vis dar nesulaukta.

„Žvelgiant į 2020 m., turint mintyje, kad tai rinkimų metai – tradiciškai galima tikėtis pagausėjusių iniciatyvų teisėkūros procese. Matome, kad jau vyksta intensyvios diskusijos kai kuriais nekilnojamojo turto vystytojams svarbiais klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su projektų derinimu, vystytojų ir suinteresuotos visuomenės santykiais, kita vertus, ir toliau lieka laukti, kad atsiras iniciatyvų dėl esminių nekilnojamojo turto rinkos dalyviams klausimų, susijusių su jau minėta valstybinės žemės nuoma, tarpinstituciniu teritorijų planavimo ir statybos procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimu bei kitais klausimais“, – teigia COBALT asocijuota teisininkė, Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės narė Liucija Bitinaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Lords LB“ fondo valdomame pastate Vilniuje duris atvers „Šiaurės licėjus“ (3)

Nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Baltic Fund IV“ priklausančiame pastate...

Bumelis statys viešbutį su SPA Šventojoje: orientuojamasi ne į paprastą poilsį (26)

Garsus profesorius biotechnologas, medicinos centrų „Northway“ įsteigėjas Vladas Algirdas...

Didieji NT plėtotojai planų nekeičia: Vilniuje butų tik daugės (3)

Didžiosios nekilnojamojo turto ( NT ) plėtros bendrovės šiemet pagrindines investicijas planuoja...

Statulevičius: NT kainų augimą lemia išaugusios statybos darbų kainos (3)

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius teigia,...

Išnuomoti būstą Kaune nebėra paprasta, bet čia – pelningiau nei Vilniuje (88)

Kaune plečiantis pramonei, didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui į tai reaguoja ir...

Top naujienos

Po visą Lietuvą sukrėtusio nužudymo Vilniaus gimnazijoje – šoką sukėlusi teisėjos dovana žudikui (75)

Kodėl Temidei yra užrištos akys? Ne, ne todėl, kad nebūtų daromas poveikis, o greičiausiai tik...

Atvykę į Santaros klinikas grūdasi ant žvyro, o naujos stovėjimo aikštelės stovi pustuštės (94)

Šiemet prie Santaros klinikų atidaryta dar viena nauja daugiaaukštė automobilių stovėjimo...

Koronavirusas skverbiasi į Europą: dar dvi valstybės paskelbė apie užsikrėtimo atvejus Kinijoje atvejų mažėja (24)

Rumunija ir Norvegija trečiadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo naujuoju...

Pandemijos scenarijus ECB gali reikšti grįžimą prie jau išsemtų priemonių (3)

Jeigu koronaviruso protrūkis peraugs į regioninę ekonominę krizę, Europos centrinis bankas ( ECB...

The Economist

Kinija nepamiršo imperinės praeities – siekia tapti pasaulio centru

„Juostos ir kelio“ iniciatyva primena Kinijos imperinę prekybinių ryšių sistemą, teigia...

Šių metų žiema negailestingai kėsinasi į Lietuvos miškus: miškininkai net bijo pagalvoti, kas laukia pavasarį (10)

Žiemos pokštai ir šilumos rekordai neigiamai veikia Lietuvos miškus. Ir nors dabartiniu metu...

Valančiūnas buvo naudingas, bet „grizlius“ taškais užvertė Hardenas su Westbrooku (3)

Po „Visų žvaigždžių“ savaitgalio pertraukos NBA čempionate į duobę įkritusi Memfio...

Po šiltos žiemos prognozuojamas milžiniškas derlius, tik nereikia susigundyti pigiomis trąšomis

Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis –...

Simptomai panašūs, o diagnozės skirtingos: pasakė, kada dėl vaiko pilvo skausmo nedelsiant lėkti į ligoninę

Puikiai pamenu pirmą savo budėjimą priėmimo skyriuje kadangi jau antrą savaitę po įstojimo...