„Swedbank“ analitikai skaičiavo, kad būsto įperkamumo indeksas blogėja jau pusantrų metų ir nukrito net iki 89,6 punktų lygio. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 10 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. m. būstą Vilniuje.
Brangimas vyksta dėl objektyvių priežasčių
Pasak M. Statulevičiaus, pastarųjų metų duomenys rodo, jog nors ir atlyginimai nuosekliai augo, tačiau būsto kainos šiuos rodiklius lenkė, tad daliai potencialių pirkėjų būstas tampa sunkiai įperkama preke.
„Dar nepasakyčiau, kad neįperkama, nes pasirinkimo galimybių ir alternatyvų rasti galima, tačiau neretai žmonės tokio ploto būste, kuriame norėtų gyventi dabar, variantų jau neberanda“, – teigė jis.
Pasak ekonomistų ir analitikų, toks būsto neįperkamumas buvo fiksuotas tik prieš 13 metų, tai yra 2010-aisiais, o prie to itin prisideda spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Dabar skaičiuojama, kad būsto kainos per pastaruosius pusketvirtų metų padidėjo net 50 procentų. Pasak M. Statulevičiaus, pastarasis kaštų augimas yra susijęs su daugybe veiksnių.
„Po kovido atsiradusi realybė, kada žmonės norėjo aktyviai keisti savo gyvenamąją aplinką, plėstis būstus – paklausa buvo tikrai didžiulė ir pasiūlyti statytojai tikrai norėjo ir turėjo ką, bet realybė buvo ta, kad buvo sunku gauti medžiagų, jos buvo brangios, sklypai gerokai pabrango. Taip pat atsirado nauji įstatymai. Taip jau sutapo – tyčia ar netyčia, bet valstybė pradėjo prašyti papildomų mokesčių už statybą valstybinėje žemėje, atsirado infrastruktūros mokesčiai, kuriuos taip pat reikia sumokėti. Visą tą sumuštinį dedant, mes turime iki 50 procentų išaugusias kainas“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Tiesa, jo teigimu, kalbėti apie tai, jog statytojai siekia pasinaudoti dabartine situacija ir gerais laikais užsidirbti daugiau, būtų galima tik tokiu atveju, jeigu rinka būtų nekonkurencinga ir joje būtų vos keli statytojai, kurie lengvai susitartų ir pasiūlytų kainas, staiga šokančias į viršų.
„Deja, realybė yra tokia, kad mes turime puikią konkurencinę aplinką. Vien Vilniuje, turbūt, virš 100 objektų nuolat yra pasiūloje, tad vystytojai konkuruoja ir kainomis, ir kokybe, ir papildomomis paslaugomis. Dėl to kažkaip susitarti ar sudaryti kartelį kainų kėlimui – čia absoliučiai apie tai net kalbos negali būti.
Tikrai kaštai yra esminė sudedamoji dalis kainų augime. Dar nepaminėjau darbuotojų kainų augimo, tai yra darbo jėgos. Darbo jėga brango labai pastaruoju metu. Daugelyje sričių būtų galima tą patį pasakyti, bet statybose – itin“, – tikino M. Statulevičius.
Koją pakišo ir kylančios palūkanos
Kol palūkanos buvo žemos, statytojai sakydavo, kad daugumą butų, kone pusę jų, parduodavo net ir be paskolų. Vis dėlto, pradėjus kilti palūkanoms, staiga jos pradėjo daryti įtaką ir pardavimams. Pasak M. Statulevičiaus, tai yra natūralu.
„Kylančios Euribor palūkanos – koks tikslas jų yra? Stabdyti vartojimą. Kai jos yra mažos, pamažu kyla – žmogus dar gal negalvoja apie didelių pirkinių atsisakymą, tačiau, kai jos pasiekia dabartinį lygį – 4 procentus plius banko marža – natūralu, kad žmogus pasižiūri, kad jis kartais net ir nebegali gauti banko paskolos, nes, kai suma yra didelė, kai suma yra 100-200 tūkstančių eurų – palūkanų kėlimas daro didelę įtaką“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, šioje vietoje vertėtų atsižvelgti ir į segmentą, kuris perka būstą, naudodamas paskolas.
„Daugiausiai, tai liečia ekonominį ir vidutinį segmentą. Būtent tą, kuris yra jautriausias palūkanų kilimui. Brangaus būsto pirkėjai – kaip ir anksčiau, didžiąja dalimi, perka turėdami santaupas ar parduodami kitą turtą, bet nenaudodami bankų įstaigų instrumentų. Tai būtent tas jautriausias ekonominis-vidutinis segmentas, kuris kartais dabar nebegali jau pirkti būsto, jis yra labiausiai paveikus ir labiausiai pažeidžiamas dėl išaugusių palūkanų. Todėl mes apie tai ir šnekame, todėl ta problema pastaruosius metus ar pusantrų yra labai ryški“, – teigė M. Statulevičius.
Pastebima, kad dabar pirkėjams pradedamos siūlyti įvairiausios nuolaidos ar net dovanojamos parkavimo vietos, kurių vertė – net keliolika tūkstančių eurų. Vis dėlto, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento teigimu, tai nėra ženklas, rodantis, jog rinka yra užšalusi.
„Mes turime apie 40-50 procentų pardavimų sulėtėjimą, jeigu imsime didžiausias didmiesčių rinkas, tačiau tai yra, pirmiausia, padiktuota būtent tų aukštų palūkanų. Mes tikimės, kad, jeigu kitų metų viduryje ar antroje pusėje tos palūkanos pradės mažėti, tai perkamumas ir galimybė gauti paskolas tikrai atsigaus. Dabartinės akcijos, turbūt, yra trumpalaikis sprendimas, kada siekiama dar truputį paskatinti pardavimus, pradėti tam tikrus projektus arba paskutinius butus projektuose parduoti. Manau, kad tos akcijos tikrai ilgai nesitęs, tad, kas nori jomis naudotis, tai, turbūt, reikėtų tą daryti dabar“, – teigė M. Statulevičius.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
