Išsvajotas būstas netrukus gali tapti galvos skausmu, ypač tiems, kas jį pirko arba pirks su paskola, mat paskolos bankuose jau brangsta.
„Klientai, kurie paskolas ima jau dabar, jie jau patiria šiek tiek, apie 0,2 proc. padidėjusias palūkanas“, – sako Dovilė Kalvaitinė, Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo produktų vadovė.
Tačiau toks palūkanų virsmas veikiau tik įsibėgėjimas ar natūrali reakcija į Europos centrinio banko (ECB) pranešimus, kad jau liepą didės palūkanos visoje euro zonoje.
„Kitame posėdyje, kuris įvyks liepos 21 d., ketiname padidinti tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – kalbėjo ECB vadovė Christine Lagarde.
Po ilgos pertraukos nulinio procentų ribą perlipo Euribor – rodiklis, pagal kurį gyventojams skaičiuojamos būsto paskolų palūkanos. Ekonomistai prognozuoja, kad jis ir toliau didės.
„Finansų rinkos tikisi, kad šių metų pabaigoje 3 mėn. Euribor bus arti 1 proc., kitų metų pabaigoje – apie 2 proc.“, – pažymi SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tai reiškia, kad brangs ir būsto paskolos. Blogiausias scenarijus, kurį piešia bankų atstovai – dvigubai didesnės palūkanos nei iki šiol.
„Jei pavyks pakelti Euribor iki 2 proc., vidutinis vartotojas galės tikėtis bendros maždaug 4 proc. palūkanų normos“, – aiškina Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Tokiu atveju per porą metų 100 tūkst. eurų paskola gali pabrangti ir 2 tūkst. eurų.
„Skaitine mėnesinės įmokos išraiška tas klientas, kuris šiandien moka, pvz., apie 350 eurų, paėmęs 100 tūkst. eurų paskolą, padidėjus palūkanoms 2 proc., jis mokės beveik 100 eurų daugiau“, – pavyzdį pateikia Šiaulių banko atstovė.
Imantys būsto paskolą turi gebėti išsimokėti 5 proc. palūkanas. Finansų ekspertai pataria tam turėti atskirą rezervą.
„Pagrindinis dalykas tokioje ekonominėje ir geopolitinėje situacijoje – neišlaidauti ir turėti vadinamą finansinę pagalvę. Kažkur 4 mėnesių pajamas reikia saugiai turėti, kad praradus darbą ar sveikatą tikrai būtų galima susimokėti bankams. Jei 90 dienų vėluoji mokėti bankui, jis gali nutraukti sutartį“, – įspėja Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas.
Sugebėti laiku mokėti bankui bus ypač aktualu dar iki rugsėjo, mat rudenį ECB žada palūkanų normą didinti antrą kartą, o dėl planuojamos recesijos bankas pasiruošęs tą daryti netgi sparčiau.
„Jei vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija augs, rugsėjo posėdyje būsime pasiruošę didinti palūkanų normas daugiau“, – pažymi ECB vadovė.
Ekspertai sako, kad jau nebe laikas imti paskolą dvejojantiems.
„Neimkite paskolų emociškai tik dėl to, kad draugai prisipirko mašinų, tai ir aš turiu ją arba naują butą turėti. Pasistenkite racionaliai įvertinti visą ekonominę situaciją. Viskas neina geryn, ekonomika negali visada augti. Dabar visi pripažįsta, kad kritimas jau prasideda ir reikia saugotis. Jei imate kreditą, tam turite būti labai pasiruošę. Jei penkerius metus ruošėtės, turite pradinį įnašą ir finansinę pagalvę“, – rekomenduoja M. Jansonas.
Brangstančios paskolos į paviršių iškėlė ir seną klausimą – galbūt atėjo metas rinktis fiksuotas palūkanas.
„Mūsų rinkoje nėra tikrų fiksuotų palūkanų visam 30 metų laikotarpiui, bet galbūt didėja prasmė galvoti apie fiksavimą 5 metams“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.
Anot Lietuvos banko, kas mėnesį paskolos grąžinimui lietuviai vidutiniškai skiria apie trečdalį savo pajamų.
Visas LNK reportažas:
