„Nekilnojamo turto mokestis yra neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada visi Lietuvos gyventojai jį mokės. Būtų geriausia, kad nebandytų išsisukinėti ar pasislėpti, paimtų ir pasakytų. Mes per 10 metų prieisime prie tokio lygio, kad NT mokestį Lietuvoje mokės visi gyventojai, bet reikia pažymėti, jog tie kurie gauna mažiausias pajamas, NT mokestis bus ne didesnis negu 10 eurų per metus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
„Yra visokių atvejų, turime atsižvelgti, yra žmonės sergantys, yra žmonės turintys neįgalumą, yra žmonės, kuriems reikia kitų žmonių priežiūros. Reikia turėti empatijos ir žmogiškumo“, – pažymėjo jis.
A. Avulis tikino, kad dėl šiuo metu Seime svarstomo NT mokesčio įstatymo visuomenė yra įkaitusi, tačiau valdantiesiems teisingai komunikuojant ir sušvelninant įstatymą, situaciją galima pagerinti.
„Dabar situacija yra labai įkaitusi, kai žmonės susirenka prie Seimo ir protestuoja. Dabar yra nelabai gerai ir koks bebus priimtas įstatymas, jis tikrai bus priimtas labai nepalankiai. Bet jį galima sušvelninti su teisinga komunikacija, to ir norėtųsi palinkėti šių dienų politikams“, – sakė verslininkas.
Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas „Pasakyk „ne“ turto nusavinimui!“, kuriame buvo pasisakoma prieš NT mokestį.
Mitinge dalyvavę apie 2,5 tūkst. asmenų protestavo prieš gyvenamųjų būstų apmokestinimą, kuris, kaip teigiama, būtų nustatytas pagal „apgaulingas medianas“ ir neatsižvelgtų į naujai miestuose statomų gyvenamųjų namų butų kainas. Anot mitingavusių, toks apmokestinimas gali būti prilygintas „faktiniam nuosavybės nusavinimui“.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
Šiuo metu būsto pardavimai mažiausi per 10 metų
Arvydas Avulis teigia, kad šiuo metu nekilnojamo turto (NT) rinka stagnuoja, nes būstų pardavimai ypač žemi, o sektoriuje veikiančios bendrovės negali investuoti į naujus projektus. Visgi, anot jo, tokios situacijos dar negalima prilyginti 2008 m. krizei, kadangi NT ir statybų bendrovių atsparumas yra aukštas.
„Nekilnojamo turto rinkoje dabar ne patys geriausi laikai. Blogesni laikai buvo 2008–2009 m., kai labai daug kompanijų buvo prisiėmę kreditų, o atsparumas krizėms buvo labai menkas. Ir per tuos 2 metus bankrutavo 2 tūkst. kompanijų, vykdžiusių statybos veiklą. Dabar tikrai taip nėra, atsparumas yra ženkliai didesnis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
„Būsto rinka yra stagnacijos būsenoje, pardavimai yra patys mažiausi per pastaruosius 10 metų. Ir reikia pripažinti, kad negalime vykdyti naujų investicijų ir naujų projektų“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, remiantis tuo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nebekelti palūkanų normų, į NT rinką turėtų ateiti ramybės periodas, kurį kitais metais seks augimas ir rinkos suaktyvėjimas.
„Praeitą savaitę ECB svarstė dėl palūkanų ir priėmė sprendimą, kad nedidins. Manau visi supratome, kad pikas buvo pasiektas. Ir dabar reikės daugmaž pusės metų, kad rinka pradėtų judėti į kitą pusę. Tad prasideda lipimas iš dugno ir tikimės, kad kitų metų viduryje matysime ženkliai didesnį NT rinkos aktyvumą“, – sakė jis.
Be to, A. Avulio manymu, dabartinė NT rinkos situacija yra patogi vartotojams, kadangi jiems atsirado galimybė susirasti tinkamiausią būstą, atsižvelgiant ne tik į kainą.
„Šiai dienai sąlygas daugiau diktuoja pirkėjas ir visada geriau išnaudoti aplinkybes, kai nuo tavęs kažkas priklauso. Tuo metu 2021 m. buvo pardavėjo rinka ir kas antrą mėnesį turėjome didinti kainas, nes būstai buvo perkami taip greitai, kad nespėjome statyti. Buvo atvejų, kad dar nėra pamatai iškasti, o žmonės jau perka būtą kuris dar tik bus“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, per rugsėjį įregistruota 9,3 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.).
„Hanner“ praėjusią savaitę pranešė, kad dėl sumažėjusių butų pardavimųi stabdo naujo gyvenamojo kvartalo statybų pradžią Vilniaus Naujamiesčio rajone.
