„Visas šis projektas, kuris yra įgyvendintas faktiškai nuo sutarties pasirašymo iki rakto atidavimo per lygiai 3 metus, parodo mūsų verslo partnerių galimybes. Lietuvos kariuomenė už šį objektą kol kas nemokėjo nė vieno euro ir pradės dabar tik mokėti.
Šie mokėjimai išdėlioti per 12,5 metų laikotarpį, vidutiniškai po 6 mln. per metus už kiekvieną karinį miestelį. Visa tai leido virš 200 mln. eurų skirti ginkluotės įsigijimui“, – pirmadienį žurnalistams Rokantiškėse teigė A. Anušauskas.
„Tos verslo galimybės dalyvauti tokių objektų statyme, jos turi būti ir toliau išnaudojamos“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat paminėjo, kad vystant karinių miestelių projektus buvo išvengta drastiško kainų augimo, kuris pastebimas likusiame nekilnojamojo turto sektoriuje.
„Visų karinių miestelių kaina – 231 mln. eurų. Čia su PVM. Ir tai pabrėžiu, nes anksčiau gynybos ir krašto apsaugos projektai buvo pristatomi be šio mokesčio, kuris yra svarbus. Pabrangimas buvo, bet jis neviršijo 9 proc. Sutartyje gerai buvo išdiskutuota formulė, pagal kurią buvo vertinamos rizikos“ – sakė jis.
„Nebuvo tokio drastiško kainų kilimo, kaip kitur nekilnojamojo turto sektoriuje“, – pridūrė ji.
Pirmadienį Rokantiškėse buvo oficialiai atidarytas naujas karinis miestelis.
Toks pat karinis miestelis praėjusią savaitę, ketvirtadienį, atidarytas Pajūryje, Šilalės rajone, o pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose.
Trys kariniai miesteliai suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektai.
