Darbai ir vėl stoja
Pirmą kartą Nacionalinis stadionas pradėtas statyti dar Lietuvai būnant sovietų sąjungoje – 1987-aisiais, o po kelerių metų – pamatai buvo užkonservuoti. 2008-aisiais – stadiono statybos prikeltos. Kaip sakė tuometis meras, „nes reikia“.
„Nori Lietuva šito stadiono ir bus padaryta“, – teigė jis.
Praėjo 36-eri metai, bet stadiono nei verslas, nei valdžia nepastatė. Šiandien statybų aikštelė ir vėl apmirusi – pluša tik kelios kasimo mašinos, o didesni darbai – pristabdyti.
„2025-tų metų pabaigoje darbai turėtų būti padaryti. Negavome jokio pranešimo iš koncesininko, kad sutartis yra nutraukiama“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Statybas sustabdžiusi bendrovė „BaltCap“ dabar su valdžia derasi, kiek didinti darbų kainas, kurios buvo sutartus prieš kelis metus. LRT radijuje savivaldybės atstovas teigė, kad sausį miesto tarybai gali būti pasiūlyta naudotis „force majeure“ aplinkybe.
„Kur, greičiausiai, daugiausiai diskusijų atsidarys – tai dėl koncesininko noro. Mūsų nuomone, jis yra pagrįstas naudotis „force majeure“, vadinamomis nenumatytomis aplinkybėmis. Greičiausiai, tai – karas Ukrainoje, kažkiek ir COVIDO nulemtos aplinkybės“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Force majeure“ – tai įvykis, kurio nebuvo galima numatyti, tad statytojas gali būti atleistas nuo įsipareigojimų vykdymo, tačiau, teisininko teigimu, dėl karo ar pandemijos – pagrindo didinti kainos nėra.
„Galima turbūt pajuokauti, kad, jeigu stadionas būtų statomas Ukrainoje – tada būtų „force majeure“ aplinkybė. Toks pagrindas, kaip „force majeure“, šiuo atveju, vargu ar galėtų būti taikomas, kad būtų pagrindžiama, kad sutartį reikia pakeisti“, – teigė teisininkas Gintautas Bartkus.
Keičiasi ne tik kaina, bet ir mero nuomonė
Prieš daugiau nei metus meras V. Benkunskas sakė, kad nei dėl energijos, nei dėl išaugusių statybų kainų stadiono kaina negali būti pakeista. Dabar meras teigia, kad diskusijos vyksta, nes pakilo kainos.
„Mes turime neeilinę infliaciją, kuri paskutiniais metais, ypač statybų sektoriuje, buvo akivaizdi“, – teigė jis.
Pernai Lietuvoje fiksuotas rekordinis kainų kilimas, bet labiausiai brango ne statybinės medžiagos verslui, o būsto išlaikymas žmonėms – vanduo, elektra, dujos bei maistas. Verslininkas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis – abejoja tokiu brangimu būtent dabar.
„Daugelis kompanijų, daugelis tų, kurie turi sutartis su valstybe ir savivaldybėmis, šiuos klausimus sprendė dar praeitais metais. Čia daugiau gal klausimas būtų retorinis – kodėl tas nebuvo daroma anksčiau? Kodėl tas daroma tik dabar?“, – svarstė jis.
Kiek tiksliai brangs statybos – dar nežinoma
Pagal koncesijos sutartis, stadiono statytojui turėtų būti sumokėta beveik 160 milijonų eurų. Vilniaus tarybos nariai užklausė, kiek stadioną ruošiamasi branginti, bet atsakymo – negavo.
„Šiandien yra paskutinė diena, kai savivaldybės administracija privalo, pagal teisės aktus, pateikti man, kaip tarybos nariui, galimybę susipažinti su šituo dokumentu. Aš dar tos informacijos negavau“, – pasakojo Aleksandras Nemunaitis.
„Kadangi kalbame apie viešų pinigų išleidimą, viskas turi būti maksimaliai atvira ir maksimaliai skaidru. Jeigu bus kažkokių abejonių, aš pats, kaip parašą dedantis žmogus, nedėsiu tokio parašo“, – tvirtino V. Benkunskas.
Koncesijos sutartyje numatyta, kad branginti stadioną galima tik iki 7 proc., tai yra apie 10 milijonų eurų, bet Vilniaus tarybos nariai kuždasi apie kur kas didesnę sumą.
„Ketinama branginti sutartį apie 40 milijonų eurų“, – teigė A. Nemunaitis.
Tiesa, meras teigė, kad konkrečios sumos statytojas neįvardijo, o kiek gali brangti statybos – vertina specialistai.
„Jeigu projektas prasidėtų iš naujo, mes tikrai laike užtruktume dar ilgiau ir pinigų išleistume dar daugiau“, – tvirtino jis.
Kiek mokesčių mokėtojams brangs stadionas, Vilniaus taryba žada spręsti sausį.
„BaltCap“: projekto pristabdymas nesusijęs su prokuratūros tyrimu
Po to, kai didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir dėl galimai padarytos finansinės žalos kreipėsi į teisėsaugą, viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad dėl buvusio fondo valdytojo veiklos stoja Nacionalinio stadiono parko projektas, o dėl netinkamai tvarkytų fondo finansų patirti nuostoliai bus įskaičiuojami į projekto biudžetą. Įmonė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad tokie svarstymai neturi jokio pagrindo – visus fondo patirtus nuostolius kompensuos „BaltCap“ iš savo kišenės, o projekto pristabdymas yra susijęs su diskusijomis dėl statybos kainų indeksavimo.
„BaltCap“ į Vilniuje statomo sporto komplekso projektavimo, statybos aikštelės parengimo bei statybos darbus, kuriuos koncesininkas pagal sutartį privalo finansuoti tik savais pinigais, jau yra investavusi 8,1 mln. eurų.
„Mes patys paskelbėme apie buvusio fondo partnerio nušalinimą bei paaiškinome priežastis. Šiuo metu dar tęsiasi mūsų inicijuotas išsamus fondo veiklos auditas, todėl viešojoje erdvėje minimi nuostolių skaičiai tėra spekuliacijos. Taip pat pažymime, kad kaip nurodo mūsų pasirašyta koncesijos sutartis, šio komplekso statyboms finansuoti nebus išleistas nė vienas Savivaldybės ar valstybės biudžeto euras. Dėl buvusio partnerio veiksmų fondo patirtus nuostolius kompensuos „BaltCap“, o vienintelė žala, kurią Nacionalinio stadiono parko projektas patyrė dėl Šarūno Stepukonio veiklos yra žala reputacijai “, – pažymėjo vienas iš vadovaujančių „BaltCap“ partnerių Simonas Gustainis.
Koncesijos sutartis numato, kad „BaltCap“ nuosavu ir pasiskolintu kapitalu finansuos projektavimo, teritorijos parengimo, statybos ir kitus darbus per visą statybos laikotarpį, kuris turėtų trukti dvejus metus ir kainuoti daugiau nei 100 mln. eurų. Pirmasis mokėjimas iš Vilniaus miesto savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galės būti atliktas tik po galutinio visų objektų priimtinumo patvirtinimo ir pradėjus Nacionalinio stadiono parko veiklą 2025 m. pabaigoje.
Visą reportažą rasite LNK portale:
