Vyriausybės vadovo kritikos sulaukė konservatoriaus K. Starkevičiaus siūlymas reikalauti žemdirbio mokėti lietuvių kalbą.
"Manau, kad toks reikalavimas nėra tinkamas, nes pirmiausiai, mes turime reikalauti, kad ta žemė pirmumo teise būtų parduodama Lietuvos piliečiams. Jeigu sklypas ribojasi su kaimynu, tai pirmiausiai kaimynui turi būti pasiūlyta. Ir svarbiausia, kad ta žemė generuotų pajamas, būtų naudojama tam tikrai veiklai, tai yra svarbiausias kriterijus", - ketvirtadienį "Žinių radijui" sakė A. Butkevičius.
Premjeras sutiko su nuogąstavimais, kad itin griežti reikalavimai žemės įsigijimui nuo žemės ūkio veikos gali atbaidyti ir pačius lietuvius.
"Stengsimės, kad tai neįvyktų, bet atsiradęs nerimas yra pagrįstas, nes kai kada ruošiant tam tikrus saugiklius apribojama plėtra mūsų pačių, Lietuvos ūkininkų, kurie jau yra investavę nemažai pinigų, susipirkę naują techniką. Šitoje srityje nereikėtų pernelyg griežtai reglamentuoti, kad patys (ūkininkai. - ELTA) nepradėtų reikalauti keisti įstatymo", - dėstė premjeras.
Anot Vyriausybės vadovo, Žemės ūkio ministerija taip pat yra paruošusi įstatymo projektą, kuris iki kovo 10-osios bus pateiktas Seimui.
"Tie abu projektai bus apjungti", - sakė jis.
Primename, kad konservatoriai siūlo juridinių asmenų reikalauti ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus būti naudojus žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio produkcijos gamybai. Be to, numatoma, kad juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik toje savivaldybėje, kurioje yra registruota juridinio asmens buveinė ir tik gavus šios savivaldybės sudarytos komisijos sutikimą.
Fiziniams asmenims siūloma nustatyti reikalavimą bent trejus paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą (įstatyme numatomi ir kiti kriterijai), turėti ūkininkavimui reikalingų profesinių įgūdžių ir kompetencijos bei tenkinti šio įstatymo nustatytus valdomos žemės ūkio paskirties žemės ribojimus.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad asmuo ar susiję asmenys, pageidaujantys įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės ir kitų asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas taptų didesnis kaip 20 hektarų, privalėtų Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Asmuo, gavęs leidimą, žemės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo įsipareigoti neperleisti šio sklypo kitiems asmenims ne mažiau kaip 10 metų nuo jo įsigijimo dienos, taip pat įsipareigoti ne mažiau kaip 10 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos gaminti žemės ūkio produkciją.
