„Po daugelio metų kolegos prisimins tą naktį, kai likus pusvalandžiui iki televizijos šturmo kai kurie „Panoramos“ vadovai pirmieji pasišalino iš redakcijos, palikdami likimo valiai ten dirbusius žmones. O po metų jie buvo apdovanoti Sausio 13-osios medaliu“, - knygoje teigia J. Šliažienė.
Tuo metu televizijos Naujienų tarnybai vadovavo Romas Jankauskas. Dabar jis – Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas. Pasak kai kurių „Panoramos“ darbuotojų, būtent R. Jankauskas „apsivilko paltelį ir išėjo nieko nesakęs“. Jis esą darbuotojams nepaliko jokių nurodymų – dirbti ar ne.
„Kolegė, matyt, šiek tiek nusirašė – visų pirma, aš nepamenu, ar ji pati konkrečiai tą vakarą dirbo, tačiau tikrai pamenu, kas dirbo ir tikrai buvau iki pat galo“, - DELFI J. Šliažienės kritiką atrėmė R. Jankauskas.
Jis aiškino tą naktį dirbęs gana ilgai, pamena, kad buvo nuėjęs į vadovų kabinetą. „Man tikrai nejauku už kolegę, kuri kaltina mane nebūtais dalykais. Aš jokio medalio negavau, nors buvau kartu su visais, ir tikrai mačiau visus tuos įvykius iš vidaus, dalyvavau juose ir tikrai padariau labai nemažai, kad „Panorama“ galėjo savarankiškai dirbti ir atgaivinti darbą jau kitą dieną“, - kalbėjo R. Jankauskas.
Tuometinis „Panoramos“ vadovas jaučiasi nepelnytai apkaltintas nebūtais dalykais. „Kitaip kaip nesąmone aš to negaliu pavadinti“, - sakė jis.
R.Jankauskas pasakojo matęs atvažiuojančius tankus, darbuotojus raginęs eiti į lauką ir kartu neštis techniką – taip siekta ją išsaugoti. R. Jankauskas teigė stebėjęs, kaip į vidų veržėsi omonininkai, pastatą paliko darbuotojai. „Visi dirbo savo darbą – aš taip pat. (...) Aš žinau, kad ponia Julija nejautė man simpatijos – nežinau dėl ko. Puiki knyga, tačiau joje sudėta daug asmeniškumų“, - kalbėjo R. Jankauskas.
Tai, kad R. Jankauskas nebuvo apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, DELFI patvirtino Prezidentūra.
Neslėpė, nes nesitikėjo puolimo?
„Jau devyniolika metų praėjo nuo to kruvinojo sekmadienio, bet iki šiol niekas man taip ir neatsakė į klausimą, kodėl tuometinė Lietuvos radijo ir televizijos vadovybė, jausdama, kad mūsų pastatai gali būti sovietų kariškių taikiniu, nedavė nurodymo išnešti, išvežti ar kitaip paslėpti televizijos technikos“, - rašo J. Šliažienė.
„Mes iki paskutinės minutės negalvojome, kad mus puls. Netgi kai bokštą užėmė, manėme, kad mus pulti logikos nėra – kam mes reikalingi, jei jau nėra ryšio priemonių“, - DELFI sakė tuomet už radijo ir televizijos ekonomiką, techniką ir ūkį atsakęs Juozas Neverauskas.
Pasak J. Neverausko, dalis aparatūros buvo išgabenta, dalimi naudojosi darbuotojai. „Kaip kitą aparatūrą buvo galima išgabenti, jeigu ji, pavyzdžiui, stacionari – žmonės dirbo iki paskutinės minutės. Gudročių dabar atsiranda visokių“, - sakė pašnekovas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir buvęs LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Maliukevičius.
„Būtų labai keista, jei kas pradėtų evakuotis. To neįsivaizduoju, nebuvo duota jokių nurodymų. Žmonės užsiima savo darbu – informuoja, šneka su užsienio radijo ir televizijos stotimis, perdavinėja signalus – tai jų pagrindinis darbas. Dirbi iki galo ir netiki tuo, kas po to atsitiko. Juk istorijoje nebuvo, kad kas televiziją užimtų“, - teigė šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisijai vadovaujantis N. Maliukevičius.
Sausio 11-13 dienomis užgrobusi tuometinius Lietuvos Radijo ir televizijos rūmus, sovietų kariuomenė iki rugpjūčio 22 d. neteisėtai naudojosi techninėmis priemonėmis, pastatais, įrengimais, aparatūra, transportu. Turtas buvo niokojamas ir grobiamas.
Speciali komisija sovietų kariuomenės LRT padarytą žalą įvertino 17 milijonų 132 tūkstančiais 221 rubliu. Tuomet tai sudarė 2 mln. 159 tūkst. 501 JAV dolerių. 1992 m. ieškininis pareiškimas su nurodyta šia suma išsiųstas tuometiniam generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui.
Rusams parodė, kas iš tikro vyko Vilniuje
Sausio 13-ąją sovietams užgrobus LRT, kitą dieną darbuotojai rinkosi Žurnalistų sąjungoje. Knygoje rašoma, kad nebuvo nei filmavimo technikos, nei automobilių, nei montažo priemonių. Kažkas nupirko ir padovanojo keletą buitinių vaizdo kamerų, o laikinoji televizijos studija netrukus įrengta parlamento rūmuose. „Panorama“ ir kitos žinių laidos pradėtos transliuoti iš Kauno, Šiaulių ir Panevėžio laikinųjų studijų.
Prisimindama Sausio 13-ąją J. Šliažienė DELFI akcentavo bendradarbiavimą su užsienio žurnalistais ir siekį žinią apie įvykius Lietuvoje perduoti pasauliui.
Pasak J. Šliažienės, dienos redaktorė Birutė Mižutavičienė, žurnalistas Ričardas Sartatavičius savo lėšomis važiavo į Sankt Peterburgą ir dalyvavo TV laidoje, kurioje buvo parodyti tikrieji vaizdai iš Lietuvos. „Tuo metu iš Maskvos sklido demagogija, rusai buvo nematę tų vaizdų, nežinojo, kas darosi – buvome pateikiami kaip nacionalistai, separatistai, patys viską kurstome ir skriaudžiame rusus“, - kalbėjo žurnalistė.
J.Šliažienės nuomone, kuo toliau sausio įvykiai, tuo daugiau didvyrių.
Daugiau LRT darbuotojų prisiminimų apie Sausio 13-ąją galite paskaityti čia.
