Keistai simboliška, kad laikraštis nebebus spausdinamas nuo sausio 1 d., kai įsigalios žurnalistų ilgai laukta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata – vietoj Andriaus Kubiliaus Vyriausybės dar pirmaisiais kadencijos metais uždėto 21 proc. PVM leidėjams reikės mokėti 9 procentus.
„Ūkininko patarėjo” pakalbinti regioninių laikraščių redaktoriai ir spaudos leidėjai abejoja, ar net ir dukart sumažintas PVM padės per trejus diržų veržimosi metus pridususiai Lietuvos spaudai, ypač regioninei, atsistoti ant kojų, ir ragina naująją Lietuvos valdžią lygiuotis į Belgiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, kurių vyriausybės visai neapkrauna spaudos pridėtinės vertės mokesčiais, o ne į Rusiją ir Baltarusiją, kur PVM siekia 9-10 proc.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys pažadėjo raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.
Prieštaravo ekonomikos ir padorumo dėsniams
„Tegalima apgailestauti, kad praėjusios kadencijos valdančioji koalicija ir 15-oji Vyriausybė padidino PVM spaudai, neišskyrė žiniasklaidos iš kitų verslo šakų, neatsižvelgė į jos švietėjišką misiją, demokratijos įtvirtinimo paskirtį. Kiek išmanau ekonomiką ir mokesčių politiką, esu įsitikinęs, kad lengvata padidins spaudos, ypač regioninės, pajamas”, - „Ūkininko patarėjui” teigė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pirmininkas M. Bastys.
Valstybė privalo laikytis žodžio
Šiemet balandžio 18 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Seimo Kaimo reikalų komitetui rašė, kad A. Kubiliaus Vyriausybė rekomendavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų. Vyriausybė tarsi skyrė 3 mln. Lt, bet leidėjai nematė šių pinigų iki šiol. „IVPK ne tik gali, bet ir privalo atkreipti į tai naujojo Seimo ir Vyriausybės dėmesį.
Rūpintis, kad visuomenė, šiuo atveju – kaimo gyventojai, būtų išsamiai informuoti, o regioninių, vietinių, agrarinių laikraščių leidėjai – remiami, yra tiesioginė komiteto pareiga. Kol kas šio klausimo mūsų artimiausių posėdžių darbotvarkėse nėra, gerai, kad priminėte. Norėčiau gauti Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos raštą ar kreipimąsi, tai padėtų mūsų komiteto nariams greičiau suvokti reikalo esmę ir apsispręsti. Valstybė privalo įvykdyti įsipareigojimus”, - pažadėjo M. Bastys.
Laukia diskusija dėl mokesčių
Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas nesiryžo atsakyti, ar Seimas negalėtų dar labiau padėti Lietuvos žiniasklaidai – nusižiūrėjęs į Belgiją, Daniją, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, apskritai neapkrauti spaudos pridėtinės vertės mokesčiu. „Kai atsiras nauja Vyriausybė, o Seimo dauguma pradės svarstyti mokesčių tarifus, tada ir ateis laikas apie tai pakalbėti”, - diplomatiškai sakė M. Bastys.
Keli smūgiai iškart
„Tikimės, kad nuo sausio 1-osios mūsų padangė praskaidrės. Bent jau turėsime daugiau apyvartinių lėšų. Per trejus metus Lietuvos laikraščiai gavo ne tik tą vieną smūgį – 21 proc. PVM vietoj buvusių 5 proc. Juk beveik tuo pat metu iki 65 proc. padidintos sumos, išskaičiuojamos iš autorinių sutarčių su kūrybiniais darbuotojais. Lietuvos paštas pakėlė prenumeruojamų leidinių pristatymo kainas (kaime – 70 proc., mieste – 50 proc.). Dar ir popierius pabrango”, - „Ūkininko patarėjui” guodėsi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotoja, Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.
Be to, teisingumo ministras Remigijus Šimašius uždraudė spausdinti teisinius pranešimus laikraščiuose. „Nežinau, ar šis draudimas tebegalioja, bet tokių skelbimų bent mūsų laikraštis negauna”, - patvirtino R. Šimukauskaitė.
Išseko reklamos versmės
O pagrindinio visų periodinių leidinių pajamų šaltinio - reklamos (ir verslo, ir politinės) laikraščių puslapiuose sumažėjo katastrofiškai. „Per prezidento rinkimus beveik negavome užsakymų. Kandidatė Dalia Grybauskaitė visai nesidomėjo mumis, kiti pretendentai kiek labiau reklamavosi. Per šiuos Seimo rinkimus politinių reklamų irgi buvo kur kas mažiau, nei 2008-aisiais, 2004-aisiais.
Užsidarė kai kurios rajono įmonės, o mus iš esmės maitina vietinių bendrovių apmokami skelbimai, vadinamųjų didelių, brangių respublikinių reklamų gauname nedaug. Apskaičiavome, kad reklamos srautai nuseko apie 30 proc.”, - pasakojo Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė.
Laikraščius įsigijo politikai
Anot R. Šimukauskaitės, neatlaikę tokios naštos nemažai regioninių leidinių sunyko. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad nuo 2009 m. užsidarė per 50 laikraščių ir žurnalų redakcijų.
„Kai kurie laikraščiai, gelbėdamiesi nuo bankroto, susirado naujus leidėjus. Laikraščių akcijas įsigijo verslininkai, politikai. Pasakyčiau, Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijai priklausantys leidiniai dar gana sėkmingai išsilaikė. Dabar atostogauju, kiek atitolau nuo kasdienių asociacijos reikalų, todėl man didžiulė naujiena, kad vienas mūsų narys - „Tauragiškių balsas” - užsidaro. Žinojome, kad keitėsi laikraščio savininkai. Tarp jų atsirado ir politikų. Matyt, leidyba po Seimo rinkimų jiems pasidarė nebeįdomi”, - svarstė R. Šimukauskaitė.
Europą gąsdina neskaitantys žmonės
„Sausio 1-ąją regioninei spaudai atsiveria didesnės galimybės atsistoti ant kojų, bet vis dėlto dar ne tokios, kokių reikėtų. Sunku paaiškinti, nemalonu kalbėti, kodėl mūsų kolektyvas taip nusprendė. Tegaliu pasakyti, kad tie patys sunkumai, kuriuos per pastaruosius trejus metus patyrė visa Lietuvos spauda, skaudžiai kirto ir mums”, - „Ūkininko patarėjui” prisipažino „Tauragiškių balso” vadovė Vaiva Keserauskaitė.
Anot R. Šimukauskaitės, 9 proc. PVM neturėtų būti galutinė riba, ypatinga valdžios malonė laikraščių redakcijoms. „Civilizuotose ES šalyse požiūris į spaudos leidybą, žiniasklaidos svarbą gerokai supratingesnis. Prancūzijoje 10-18 metų vaikams ir paaugliams valstybė padovanoja nemokamą kokio nors leidinio prenumeratą. Europą gąsdina neskaitantys žmonės”, - tikino R. Šimukauskaitė.
Atsigavimo laikotarpis truks ilgai
Leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas, spaudos platinimo tarnybos UAB „Spaudos kelias” vadovas Zigmantas Sadauskas įsitikinęs, kad laikraščiai ir žurnalai dar ilgai „laižysis žaizdas” po 2008-ųjų gruodžio naktinės mokesčių reformos.
„Vaikiška būtų galvoti, kad po ketverių metų, kai spauda negalėjo vystytis, tobulėti, per 12 mėnesių pavyktų susigražinti viską, kas buvo prarasta. Žurnalistų atlyginimai gerokai apkarpyti, daug mažiau spaudos parduodama, lietuviškų leidinių prenumerata - siaubinga. Vidutinė spaudos (neskaičiuojant dienraščių ir regioninių laikraščių) prenumerata Lietuvoje – 10 proc., o Estijoje ir Latvijoje – daugiau nei 60 procentų. Vakarų Europos šalyse žurnalų prenumeruojama 8-9 kartus daugiau nei Lietuvoje. Estai ir norvegai, pajutę, kad Lietuvoje neįmanoma imtis žiniasklaidos verslo, dar iki krizės uždarė „Laikraštį Tau” (L.T.), buvusias „Ekstra žinias”.
Tačiau užsienietiškų (daugiausia Rusijoje išspausdintų) laikraščių ir žurnalų Lietuvos spaudos kioskuose padaugėjo dvigubai. Lietuviškos spausdintos žiniasklaidos „reabilitacijos”, atsigavimo laikotarpis truks trejus-ketverius metus ”, - „Ūkininko patarėjui” pranašavo Z. Sadauskas.
Meilė žiniasklaidai iš opozicijos apkasų
UAB „Spaudos kelias” direktoriaus Z. Sadausko nuomone, šiandien pirmiausia reikia „pamaitinti” žurnalistus, pakelti jiems atlyginimus, kad korespondentai ir apžvalgininkai nerašytų paviršutiniškų straipsnių ir nesistengtų tą patį amatininkišką pusfabrikatį brukti iškart keliems leidiniams.
Z. Sadauską stebina ir linksmina staiga užsiliepsnojanti politikų meilė spaudai tada, kai jie netenka valdžios. „2008-2012 metais susitikinėjau su įvairiais tuometės valdančiosios koalicijos pareigūnais, įtakingais Seimo nariais. Buvo tokių, kurie nenorėjo nieko girdėti, o dabar, atsidūrę opozicijos apkasuose, maloniai kviečiasi, prisipažįsta, kad suklydo, taip pasielgę su žiniasklaida”, - pasakojo Z. Sadauskas.
Reikia remti, o ne papirkinėti
Leidėjų asociacijos valdybos pirmininką taip pat šiurpina lietuviška leidinių pristatymo prenumeratoriams tvarka (teisingiau, chaosas). „Ar tokios turi būti prenumeratos kainos? Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija garsiausiai ištrimitavo apie Lietuvos paštui skirtas didžiules lėšas (20 mln. Lt), kad paštininkai teiktųsi net į atokiausius kaimo vienkiemius nunešti ūkininkų ir vienišų senelių užsiprenumeruotą spaudą. Ar paštas į tai atsižvelgė? Pristatymo kainas sumažino?! Pasvajokite. Ta valdžios parama neva žiniasklaidai buvo išleista pašto skylėms užkamšyti. Juk spaudos prenumerata pašto išlaidų sąraše net nėra kaip nors išskirta, o įmaišyta į bendrą katilą “, - piktinosi Z. Sadauskas.
Jis dažnai lankosi Estijoje ir tikina, kad estiškas požiūris į skaitytojus, prenumeratorius nuo lietuviškojo skiriasi kaip diena ir naktis. „Paštininkų paslaugos Estijoje 20-25 proc. pigesnės nei pas mus. Įsivaizduojate, Estijoje, kurios pragyvenimo lygis aukštesnis, prenumerata kainuoja mažiau! Estų valstybinė politika – ne papirkinėti, o remti spaudą. Palankiais įstatymais, PVM lengvata ir panašiai “, - pabrėžė Leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Z. Sadauskas.
