DELFI aiškinosi, kokia informacija pasiekia šalies ministerijas. Dauguma jų prenumeruoja pagrindinius šalies ir užsienio leidinius. Iš ministerijų pateiktų duomenų matyti, kad kasmet prenumeratos apimtys mąžta.
Įdomesnė situacija žiūrint į naujienų agentūras. Vienos ministerijos prenumeruoja abi lietuviškas – ELTĄ ir BNS, kitos negauna jokios naujienų agentūros informacijos. Trečios pagal žemiausios kainos kriterijų įsigyja ir naudojasi ELTOS medžiaga.
D. Radzevičius: gali kilti labai rimtų abejonių dėl agentūrų pasirinkimo
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad prenumeratos egzempliorių skaičius nėra lemiamas. „Man atrodo, didesnę taką turi ir pačios ministerijos savotiškai rodo poziciją, kas yra jos informacijos šaltiniai. Tai daugiau parodo ne pačios žiniasklaidos priemonės vaidmenį, bet galbūt valdžios institucijos požiūrį į atskiras žiniasklaidos priemones“, – teigia D. Radzevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad institucijos užsisako monitoringo paslaugas – gaunamos ataskaitos, apie ką rašė žiniasklaida. Antra – nemokamai informacija prieinama naujienų portaluose. Spaudos būtinybę susilpnina ir prenumeruojamos naujienų agentūros.
D. Radzevičius kritikuoja susiklosčiusią praktiką, kai naujienų agentūros pasirenkamos pagal mažiausios kainos kriterijų.
Jo nuomone, idealiu atveju valdžios institucijos, siekdamos susidaryti objektyvesnį vaizdą, turėtų kiek įmanoma daugiau prenumeruoti žiniasklaidos ir informaciją gauti iš įvairių šaltinių.
„Vieno šaltinio pasirinkimas atrodo problemiškas, ypač dabartiniame kontekste – žinant, kad atskiros žiniasklaidos priemonės grupės turėjo pakankamai neskaidrius santykius su dalimi politikų, tame tarpe ir valdančiojoje daugumoje esančiais politikais, kurie ir Vyriausybę formuoja, ir ministerijas valdo. Šiuo atveju kalbu konkrečiai apie „Respublikos laidinių“ grupę ir vadinamąją Darbo partijos bylą. Kadangi tai grupei priklauso naujienų agentūra ELTA, gali kilti labai rimtų abejonių, kodėl vienų ministerijų buvo pasirinkta viena ar kita agentūra, šiuo atveju ELTA, kai kitos ministerijos jos išvis neprenumeruoja“, – kalbėjo D. Radzevičius. Jo tvirtinimu, mažiausios kainos kriterijus neturi jokios logikos. Didžioji problema – ministerijų nesuvokimas, kaip dirbti su spauda, kaip užsiimti ryšiais su visuomene.
Perkant už mažiausią kainą, baigtis užprogramuota iš anksto?
„Mažiausia kaina, mano galva, pati ydingiausia viešųjų pirkimų forma. Apie tokiu būdu nupirktų paslaugų kokybę geriau nekalbėti. Teko girdėti apie atvejus, kai kam nors supeikus prekes ar paslaugas, pasakoma – „ko norėti, mažiausia kaina...“. Blogiausia, kai toks pirkimo būdas yra pradedamas taikyti ten, kur jis yra netinkamas, nes norimo rezultato efektyviai juo pasiekti neįmanoma, o baigtis yra užprogramuota“, – sako didelę patirtį su žiniasklaida susijusių viešųjų pirkimų srityje turintis DELFI viešojo sektoriaus projektų vadovas Justinas Vanagas.
J. Vanago manymu, greičiausiai taip yra ir naujienų agentūrų paslaugų pirkimo atveju. Pasak J. Vanago, tai rodo, jog kažkas neatliko namų darbų ir tinkamai neįsigilino į perkamos paslaugos specifiką bei bendrą institucijos poreikį.
„Mažiausios kainos kriterijus pirkimuose norinčius laimėti tiekėjus verčia nusileisti žemiau mažiausio rinkos dalyvio parametrų. Prasideda grandininė reakcija – norintys laimėti spjauna į kokybę, o paslaugą įgyvendinti deleguoja pigiems, dažnai nekvalifikuotiems ar tinkamos kompetencijos neturintiems darbuotojams“, – dėsto J. Vanagas.
J. Vanago manymu, kuriant žinių visuomenę, žiniasklaidos, naujienų, tam tikrų IT paslaugų ar kituose su kūrybine veikla susijusiuose viešuosiuose pirkimuose reikėtų naujų mechanizmų, leidžiančių greitai įsigyti kokybiškas paslaugas. Jų teikimo procese būtų palikta erdvės tiekėjams pranokti perkančios organizacijos lūkestį ir atskleisti pirkime neplanuotą potencialą. Jis pastebi, kad naujienų paslaugos, žiniasklaidos projektai yra netipinės paslaugos, perkamos viešųjų pirkimų būdu, todėl praktika šioje srityje formuojasi lėčiau nei norėtų bendrovės.
Kas ką prenumeruoja
Krašto apsaugos ministerija (KAM) prenumeruoja savaitraštį „Veidas“ – (7 egz. ir 2 el. prenumeratos), dienraščius „ Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“ ( po 4 egz.), „ Respublika“ (2 egz.), „The Baltic Times“, „ Kauno diena“ (po 1 egz.).
„Ekonominis sunkmetis turėjo įtakos KAM prenumeratai. Taupant lėšas buvo sumažintas tiek užsakomų leidinių rūšių, tiek užsakomų egzempliorių skaičius. Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, KAM prenumeruojamų leidinių rūšių skaičius sumažėjo beveik keturis kartus“, – teigia Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė. Šįmet KAM prenumeruoja naujienų agentūros BNS naujienas. Ši agentūra pasirinkta po viešųjų pirkimų procedūrų.
Finansų ministerija prenumeruoja įvairius lietuviškos spaudos dienraščius ir savaitraščius, specializuotus leidinius bei 2 užsienio spaudos ledinius – „Financial Times“ ir „The Economist“. Ministerijos teigimu, lyginant, pavyzdžiui, 2007 m. ir 2013 m., prenumeruojamų leidinių egzempliorių skaičius dėl krizės gerokai sumažėjo.
Ministerija konkurso būdu yra įsigijusi naujienų agentūrų BNS ir ELTA paslaugas.
Aplinkos ministerija prenumeruoja „Lietuvos rytą“ (3 vnt.), „Respubliką“ (2 vnt.), „Valstybės žinias“ (1 vnt.), „Verslo žinias“ (2 vnt.) ir dar būrį leidinių, kurių gaunama po vieną egzempliorių. Aplinkos ministerija naujienų agentūrų neprenumeruoja, tačiau perka BNS paslaugas ir ten skelbia savo pranešimus žiniasklaidai.
Ūkio ministerija daugiausia prenumeruoja „Verslo žinias“, „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“. Ši ministerija prenumeruoja nacionalinius dienraščius lietuvių kalba, ekonomikos temomis rašančius žurnalus, taip pat specializuotus verslo temoms skirtus leidinius, buhalterinės apskaitos, audito, mokesčių, teisės klausimams. Ministerija skelbia, kad šiais metais prenumeruojama 37 proc. mažiau leidinių pavadinimų nei pernai.
Ūkio ministerijos darbuotojai turi galimybę skaityti tiek BNS Lietuvos politikos ir verslo naujienas, tiek ir ELTOS informaciją Lietuvos politikos ir Lietuvos ir užsienio ūkio temomis.
Kultūros ministerija prenumeruoja „Lietuvos rytą“, „Respubliką“, „Lietuvos žinias“, „Veidą“, „15 min.“, „Vilniaus dieną“, „Kauno dieną“, „Verslo žinias“, „Valstybės žinias“, „Verslo klasę“, „Valstybę“ ir „Kultūros barus“. Naujienų agentūrų ministerija neprenumeruoja.
„Ministerijoje susiformavusi tradicija prenumeruoti po 1 egz., ministerija nedidelė, tad visi norintys turi galimybę susipažinti su publikacijomis, be to internetinė žiniasklaida ir naujienų portalai tenkina žiniasklaidos turinio prieinamumą nemokamai“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prenumeruoja po 1-3 daugumos pagrindinių šalies leidinių egzempliorius. SAM perka ELTOS paslaugas – ši agentūra pasirinkta po viešųjų pirkimų procedūrų.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prenumeruoja po tris egzempliorius nacionalinių dienraščių: „Lietuvos rytą“, „Lietuvos žinias“, „Respubliką“, taip pat „Veidą“. Gaunama po du egzempliorius „Verslo žinių“, po vieną – „Kauno dienos“, „Vilniaus dienos“, „Valstiečių laikraščio“.
Anksčiau buvo prenumeruojami ir didesnių regionų laikraščiai, tačiau dabar to atsisakyta. ŠMM prenumeruoja naujienų agentūros BNS Lietuvos politikos naujienas ir ELTOS Lietuvos švietimo ir kultūros informaciją su galimybe už tą pačią sumą naudotis ELTOS fotobanku.
Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) 2013 m. užsakyti šie spaudos leidiniai: „Lietuvos rytas“ (5 egz.), „Respublika“ (5 egz.), „Vakaro žinios“ (4 egz.), „Lietuvos žinios“ (5 egz.), „Verslo žinios“ (4 egz.), „Kauno diena“ (2 egz.), „Veidas“ (3 egz.).
VRM naudojasi informacijos prenumeratos bei skelbimo naujienų agentūros ELTA tinklapyje paslaugomis. Ministerija nurodo, kad ši agentūra pasirinkta atlikus viešuosius pirkimus – pasiūlė mažiausią kainą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naudojasi ELTOS ir BNS naujienų agentūrų paslaugomis, taip pat prenumeruoja po 1-3 egzempliorius spaudos leidinių. Lyginant su praėjusiais metais, prenumeruojamų spaudos leidinių kiekis šįmet buvo sumažintas 12 leidinių.
Teisingumo ministerija 2014 metams užsakė du leidinius – „Lietuvos rytą“ (3 egz.) ir „Respubliką“ (1 egz.). Teisingumo ministerija neprenumeruoja naujienų agentūrų.
Užsienio reikalų ministerija (URM) šįmet prenumeruoja 31 vnt. lietuviškų leidinių – iš viso 104 egzempliorius. Dar prenumeruojami 9 išeivijos leidiniai, 16 užsienio leidinių.
„Siekiama labiau naudotis nemokamais, laisvai prieinamais elektroniniais informacijos ir žinių šaltiniais. Taip pat informacijos gaunama bendradarbiaujant su užsienio kolegomis bei kitomis Lietuvos institucijomis. Dėl ekonomikos sunkmečio nuo 2008 m. išlaidos spaudos leidinių prenumeratai gerokai sumažėjo“, – aiškina URM.
URM yra sudariusi sutartį dėl informacinių paslaugų teikimo su naujienų agentūromis ELTA ir AFP, kurios laimėjo ministerijos skelbtus viešųjų pirkimų konkursus – pasiūlė mažiausią kainą.
Energetikos ministerija prenumeruoja po 1-2 egzempliorius pagrindinių šalies leidinių. Dėl ribotų finansinių galimybių ministerija teigia neprenumeruojanti naujienų agentūrų – jas pakeičia naujienų portalai.
