Įranga – ketvirtadaliui gyventojų
Šiuo metu Lietuvoje 26 proc. visų televizijos žiūrovų (apie 40 proc. iš jų – kaimo gyventojai) žiūri individualiomis arba kolektyvinėmis antenomis transliuojamą nemokamą analoginę antžeminę televiziją. Perėjimas prie skaitmeninės televizijos šalyje juos paveiks labiausiai – norintys ir toliau žiūrėti televizorių, privalės įsigyti naują aparatą arba papildomą įrangą.
Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentės Vaivos Žukienės, mokamų televizijų abonentai turėtų nesukti galvos – jiems jokių papildomų paslaugų užsisakyti ar įrangos įsigyti nereikės. „Visi, kurie stebi kabelinę, IP, daugiakanalę televiziją, jiems nesikeis niekas. Tie, kurie žiūri skaitmeninę televiziją jau dabar, jie ją ir toliau matys sėkmingai“, - pritarė Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Dr. Mindaugas Žilinskas.
Tuo tarpu nemokamos antžeminės analoginės televizijos žiūrovai turi tris išeitis: jungtis prie kabelinės televizijos, jungtis prie kitų alternatyvių daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos priėmimo būdu arba ir toliau žiūrėti antžeminę, bet skaitmeninę televiziją, transliuosiančią 13 nemokamų kanalų.
Problemų gali kilti ir pasiruošusiems
Visgi, nemokamą antžeminę skaitmeninę televiziją pasirinkę žiūrovai su problemomis gali susidurti net ir įsigiję reikiamą įrangą. Pasak M. Žilinsko, iki 1991 m. Vilniuje – pavyzdžiui, Justiniškėse, Naujininkuose, Antakalnyje - pastatytuose daugiabučiuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos yra netinkamos skaitmeninės televizijos signalams priimti. „Kabeliai buvo skirti metriniams dažniams, jų gyvenimo laikas – 15 – 20 metų. Mūsų žmonės kantrūs, tik bijau, kad jų kantrybė nepasibaigtų sekančią dieną po išjungimo“, - pridūrė M. Žilinskas.
Nors, pasak M. Žilinsko, LKTA rekomendacija dėl galimų problemų buvo paskelbta daugiau nei prieš du metus, ji šalyje išliko. „Antenos nedirbs, kabeliai nedirbs – tai gali būti rimta problema, kuria turi pasirūpinti bendrijos, arba administratoriai, prižiūrintys namus“, - sakė specialistas.
Jo teigimu, problemų gali turėti ir individualias, o ne kolektyvines antenas naudojantys gyventojai. „Išjungus analoginę televiziją, tai palies tuos, kas stebi metrinius kanalus. Jie bus išjungti. Tiems gyventojams „žiūrimumas“ bus iš kitos pusės – jie turės antenas persukti. Ieškant krypties, reikia neskubėti: sukti antenos ir duoti priedėliui 5 – 10 s laiko, - kalbėjo specialistas. - Gali būti taip, kad tie kurie žiūrėjo ir decimetrinius kanalus, turi pasitikrinti ar jų antenos plačiajuostės“. Tai padaryti galima įsigijus priedėlį ir pamėginus įsijungti skaitmeninę televiziją.
Specialistai siūlo jau dabar pasitikrinti, ar turima įranga – antena, kabeliai, šakotuvai - iš tikrųjų padės stebėti skaitmeninę televiziją. Jei įranga netinkama, gali tekti įsigyti naują anteną, šakotuvą ar pakeisti kabelius. „Pakeitimas kainuotų apie 4000 – 5000 litų laiptinei“, - sakė M. Žilinskas. Įrangos neatnaujinus, gali būti, kad po spalio 29 d. analoginės skaitmeninės televizijos daugiabučio gyventojai žiūrėti negalės.
Administratoriai iniciatyvos nesiima
Pasirengimo darbai perėjimui prie skaitmeninės televizijos kol kas yra vykdomi ne visur. Pasak Henriko Grigaliūno, IĮ „Teleantena“, vykdančios techninę kolektyvinių antenų priežiūrą, vadovo, iniciatyvos namus prižiūrintys administratoriai nesiima.
„Namų administratoriai, uždarosios akcinės bendrovės, kurios eksploatuoja ir prižiūri namus, nesiima jokios iniciatyvos, todėl kad norint to imtis, reikia daryti susirinkimus, apklausas, gauti sutikimus, ar žmonės sutinka, ar nesutinka finansuoti. O niekas šio darbo nesiima“, - sakė jis.
H. Grigaliūno teigimu, įrangos kompensuoti neketinama, o jei name yra tik keli kolektyvinės antenos naudotojai, ją jiems įsirengti yra tiesiog per brangu. „Tie, kurie žiūrėjo televiziją su kolektyvinėmis antenomis, jos nebematys, o kaip jie žiūrės, tai bus kiekvieno individualus reikalas . Savaime aišku – jei perdarytų kolektyvines antenas, viskas būtų gerai, bet niekas tuo nesirūpina. Pinigų nėra, niekas nefinansuoja, niekas tų klausimų nekelia ir nesprendžia“, - sakė H. Grigaliūnas. Be to, specialisto manymu, sunkumų ateityje kils ir tiems, kurie kolektyvinės antenos neturi.
„Televizijos transliuotojai ateina pas gyventoją ir sako - „su kambarine antena signalas silpnas, mes neinstaliuosime, reikia lauko antenos“. O jeigu devynaukščiame name butas pirmame aukšte, kur tą lauko anteną pakabinti? Reikia kolektyvinės antenos, o jos nėra ir nebus“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, ar įranga, skirtą skaitmeninei televizijos žiūrėjimui, bus atnaujinta „Naujininkų ūkio“ administruojamuose namuose, šiuo metu direktoriaus pareigas einantis Aurimas Klumboka atsakyti negalėjo ir sakė situacijos nekomentuosiąs, nes turįs per mažai informacijos.
Antenų keitimas nekompensuojamas
Susisiekimo ministerijos ministro patarėjas Martynas Čerkauskas sakė, kad namų skaičių , kuriems iš tiesų reikės atnaujinti įrangą, pasakyti sunku. „Kiek tokių namų yra Lietuvoje šiuo metu, tiksliai pasakyti neįmanoma, nes niekas neskaičiavo ir net nėra galimybių suskaičiuoti, kiek senų namų ar jas prižiūrinčių įmonių yra savarankiškai atsinaujinę kabelius ar antenas. Jos tai padariusios nieko neinformuoja, - sakė jis. - Vilniuje, kur daugiausiai daugiabučių namų, mūsų duomenimis, paprastomis antenomis šiuo metu naudojasi apie 10 proc. gyventojų. Kokia dalis iš jų gyvena namuose, kuriuose seni kabeliai, neaišku“.
M. Čerkauskas sakė, jog kompensacijos bendrijoms, keisiančioms įrangą, neskiriamos. Jas gali gauti tik pavieniai gyventojai. Ministerijos atstovo teigimu, įrangos kaina name priklauso nuo butų skaičiaus name, o nauja antena kainuoja 50-100 litų, metras kabelio - 1-2 litus.
