Atsakydama į tai LRT Taryba kreipėsi į LR Seimo Kultūros komitetą dėl LRT eteryje transliuojamų komercinių audiovizualinių pranešimų.
Pridedame LRT tarybos pirmininko prof. Žyginto Pečiulio pasirašytą kreipimąsi.
Dėl komercinių audiovizualinių pranešimų LRT eteryje
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skleidžiama nepagrįstų nuomonių apie tai, kad LRT galbūt daro pažeidimus – neva transliuoja reklamą, taip klaidingai įvardijami rėmimo pranešimai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) netgi kreipėsi į LR Seimo Kultūros komitetą su pasiūlymu keisti LRT įstatymą – uždrausti LRT transliuoti rėmimo pranešimus.
LRT taryba atkreipia dėmesį į tai, kad, 2015 m. įsigaliojus naujam finansavimo modeliui, LRT eteryje netransliuojami reklaminiai pranešimai, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus ir tuos atvejus, kai LRT, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo, privalo transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus. Minėtais LRT finansavimo tvarkos pakeitimais buvo įtvirtinta išimtis remti kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriomis siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą. Iš šios veiklos LRT gauna menką finansinę naudą (pajamos iš rėmimo pranešimų tesudaro apie 1 proc. LRT pajamų), tačiau tai yra mūsų viešasis interesas – prisidėti prie kultūros ir sporto plėtros.
Kultūros ir sporto rėmimo pranešimų transliavimas yra tiesiogiai susijęs su LRT užduotimi šviesti ir informuoti visuomenę. Be to, panaikinus galimybę LRT eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus, nukentėtų šalies kultūrinis ir sporto gyvenimas.
Didžiajai daliai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo, todėl juos organizuojant pasitelkiami komerciniai rėmėjai, kuriems svarbu, kad būtų paviešintas jų vardas. Priėmus sprendimą LRT eteryje netransliuoti rėmimo pranešimų, kultūros ir sporto renginiams prireiktų didesnės valstybės paramos, nukentėtų visuomeninio transliuotojo žiūrovai, nes LRT negalėtų transliuoti populiariausių sporto šakų varžybų ir svarbių kultūros renginių (pvz., „Sidabrinių gervių“, „Kino pavasario“ ir pan.). Iškiltų grėsmė sumenkti arba visai išnykti mažesniems, siauresnei auditorijai skirtiems kultūros ir sporto renginiams, kurių egzistavimą lemia tai, ar renginį parems ūkio subjektai. Uždraudus viešinti LRT programų rėmimą, sumenktų galimybė rasti papildomų finansinių rėmėjų tradiciniams LRT transliuojamiems renginiams (pvz., „Dainų dainelei“, Lietuvos dainų šventei ir kt.), todėl gali nukentėti jų turinys.
LRT taryba laikosi nuomonės, kad:
• kylančias problemas reikia spręsti konstruktyviai ir remiantis argumentais;
• kylantys ginčai dėl skirtingo rėmimo ir kitų audiovizualinių pranešimų transliavimo ir jų turinio vertinimo turėtų būti sprendžiama ne ad hoc keičiant įstatymus ir ne vieno subjekto – LRT – atžvilgiu, o papildant LRTK kompetencijai priklausantį įstatymo įgyvendinamąjį aktą – Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašą. Tokiu būdu rinkos dalyviams ir pačiam reguliuotojui būtų suformuluoti aiškūs ir objektyvūs komercinių audiovizualinių pranešimų vertinimo kriterijai;
• nėra poreikio keisti Visuomenės informavimo įstatymą ir Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą – uždrausti LRT transliuoti rėmimo pranešimus.
Tarybos pirmininkas
Žygintas Pečiulis
