aA
Rugpjūtį startavusi tarpusavio (P2P) skolinimo platforma „FinBee“ sako, kad einasi jiems puikiai.
Kęstutis Gečas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nors prieš kelias savaites, pamačius jų lauko reklamą, natūraliai kilo klausimas – ar čia Lietuvos bankas paleido dar vieną visuomenės švietimo kampaniją, o kad būtų „kiečiau“, savo projektą „Pinigų bitė“ išvertė į anglų kalbą? Keista, kad Lietuvos bankas nesirūpina, nes iš šono kai kam gali atrodyti, kad „FinBee“ turi LB paramą.

Tačiau šis startas dar labiau padidina kautynes, kurios aštrėja finansų rinkose.

Prieš gerą dešimtmetį finansų rinkų pasaulis buvo pakankamai vaiskus. Dominavo tradiciniai bankai, kurie šalia savo klasikinės veiklos „priimu indėlius – daliju paskolas – pervedu pinigus“ turėjo investicinės veiklos padalinius, kurie iš esmės prekiavo akcijomis, obligacijomis ir KIS‘ais (kolektyvinio investavimo subjektais – investicinių fondų vienetais).

Didžiausia permaina tuo metu Lietuvoje buvo pensijų fondų atsiradimas. „PayPal“ atrodė tolimas ir neaktualus, o bankai turėjo savo nišose dirbančius konkurentus – vertybiniais popieriais prekiaujančios ir investavimo paslaugas teikiančias maklerių kontoras, investicijų valdymo bendroves bei stiprėjančią draudimo rinką, ypač veikiančią gyvybės draudimo srityje, kur atsirado su investavimu susieti produktai.

O paskui ir prasidėjo...

Pervedimai. Auganti emigracijos banga, labai brangūs tarptautiniai pervedimai ir brangstantys vidiniai pervedimai lėmė visos galerijos mokėjimų kompanijų gimimą, tokių kaip: Paysera, Mokipay, TransferGo ir kitos.

Paskolos. Minėta FinBee atstovauja tik trečią ir naujausią su bankais šioje srityje pradedančią konkuruoti įmonių grupę. Gerokai anksčiau pradėjo veikti ir šiuo metu sėkmingai bankų vartojimo paskolų portfelius „valgo“ taip vadinamos mikro paskolų (teikiamos iš esmės SMS principu) ir vartojimo paskolų įmonės.

Paskutinėmis dienomis kilęs mūšis tarp „greitukų“ ir Lietuvos banko apima tas įmones, kurios suteikinėja paskolas labai greitai (dažnai SMS) ir už labai dideles palūkanas. Tačiau tokios įmonės, kaip „Bigbank“ ar „General Financing“, elgiasi nuosaikiau ir tampa „vartojimo paskolų bankais“.

Apibendrinus, šiuo metu Lietuvos bankininkystei lieka iš esmės trys paslaugų grupės, iš kurių dvi yra gana nišinės ir žmogaus gyvenime retai įvykstančios – būsto paskolos ir didelės korporatyvinės paskolos.

Nes tai susiję su dideliais pinigų kiekiais ir su tuo, kad kol kas niekas nepabandė rimtai pasikėsinti į trečią bankams likusią paslaugą – pinigų saugojimo.

Lietuvos bankas sako, kad šiuo metu Lietuvos bankuose laikoma beveik 16 mlrd. eurų, 12,6% daugiau nei pernai. 55 milijardai senais pinigais.

Warren Buffet, kalbėdamas apie verslo stabilumą, naudoja „apsauginio griovio/pylimo“ terminą – kuo jis aukštesnis, tuo geriau, nes konkurentams bus sunkiau ateiti į tavo rinką ir konkuruoti.

Nors bankai dažnai teigia, kad indėliai jiems tampa našta, jie „užnulina“ palūkanas ir net grasina įvesti „minusines“ palūkanas, tačiau argi „pinigų saugykla“ ir nėra būtent tas pagrindinis bankų apsauginis pylimas, kurį verta saugoti visomis jėgomis, taip pat ir komunikaciniu požiūriu?

Šiuo metu bankų pardavimo/rinkodaros algoritmas veikia nepriekaištingai ir remiasi „cross-selling“ principu: „Tau reikia paskolos? – duosime, tačiau pervesi atlyginimą, laikysi pinigus pas mus, pasirašysi el.bankininkystės sutartį ir t.t.“.

Ar kas nors bandėte pakeisti banką? Net neįsivaizduojate, kiek daug reikia visko nuveikti ir kiek parašų reikia padėti.

Komunikaciniu požiūriu, peršasi kelios išvados:

Bankų sektoriuje tiek verslas, tiek komunikacija koncentruojasi aplink 3-4 bankus (Swedbank, SEB, DNB, Nordea), žinant, kad DanskeBank pasitraukia iš mažmenos.

Finansų rinkoje daug komunikacinio triukšmo, kurio tik daugės – su bankais konkuruojančios įmonės blaškys žmonių dėmesį, akcentuos savo teikiamas naudas ir kels su tuo susijusias problemas.

Finansų rinkos žaidėjai ne tik turės konkuruoti tarpusavyje, bet ir susidurs su augančiu visuomenės „finansiniu tamsumu“ – žmonės nespėja vytis pokyčių, o atotrūkis dėl išsisklaidančios pasiūlos ir skirtingų paslaugų kiekio gausos tik didės.

Bankai turės puikią galimybę žmonės pateikti save kaip ramų užutekį – „senas patikimas bankas, kuris gal kartais ir nelankstus, bet įprastas, viskas iš vienų rankų“.

Finansų rinkos komunikacijos laukia sunkūs, bet įdomūs laikai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Informacinės visuomenės plėtrai per trejus metus bus skirta 174 mln. eurų (5)

Informacinės visuomenės plėtrai 2019–2021 metais bus skirta 174 mln. eurų. Vien šiais metais...

Lietuvos įtakingiausieji 2018: elito akimis žiniasklaidos lyderis nepasikeitė, visuomenė galvoja kitaip (625)

Vertinant įtakingiausius Lietuvos žurnalistus visuomenės ir elito nuomonės šiemet išsiskyrė....

ESO atstovu spaudai pradeda dirbti Tomas Kavaliauskas (9)

„Energijos skirstymo operatoriaus“ ( ESO ) atstovu spaudai nuo ketvirtadienio pradeda dirbti...

Didžiausio Baltarusijos naujienų portalo biure atliekama krata (7)

Didžiausio Baltarusijos naujienų portalo tut.by biure antradienį atliekama krata, atliekant...

Top naujienos

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (110)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (2)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (12)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (367)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (206)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (96)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Lietuviai nuo alkoholio priklausomybės gydėsi ir prieš 200 metų: vaistų atsigabendavo net iš Nikaragvos (34)

Priklausomybės ligos ir jų gydymas Lietuvoje – apipintas diskusijomis, mitais ir baime, o...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (258)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Suvalkiečiai kasa bulves – pirmosios vagos džiugina, bet yra ir baimių

Vilkaviškio rajone prasidėjo bulviakasis. Pirmasis derlius džiugina, tačiau baiminamasi, kad...