Mokslas, didingas žinių siekis, nuolatinis pasišventimas bendram labui be jokių ekonominių ir ideologinių suvaržymų? Tikrai ne. Jau ir mokslinių tyrimų bendruomenei pažįstama konkurencija bei sutartys. Daugiau nei šimtą metų rinkoje dominavo keletas didelių mokslo žurnalų, tokių kaip „Nature“, „Science“ ir „Jama“. Visi, norintys išsaugoti mokslo tyrinėtojo vardą arba jį išsikovoti, privalėjo gautus rezultatus publikuoti viename šių prestižinių leidinių, kad būtų kaip įmanoma dažniau cituojamas.
Tik interneto laikais pripažinimo sulaukusių žurnalų iškovotos pozicijos palaipsniui ėmė silpti. Kaip skelbia Vincento Larivière'o vadovaujama tyrėjų grupė iš Monrealio universiteto, didžiųjų mokslo žurnalų reikšmė lėtai, tačiau sistemingai nyksta. Taigi, pastaraisiais metais mokslininkai vis rečiau cituoja darbus, pasirodančius labai aukšto lygio leidiniuose. Tai menkina jų įtaką. Pasitelkus internetinę paiešką dabar kur kas paprasčiau susirasti straipsnius mažesniuose moksliniuose žurnaluose.
Tai, kad Didžiosios Britanijos žurnalas „Nature“ ir amerikiečių leidinys „Science“ vis dar užima ypatingą vietą, byloja apie stiprią jų citavimo indekso svarbą. Tai išduoda tas faktas, kaip dažnai kiti leidiniai cituoja straipsnius iš šių žurnalų, lyginant su bendru skelbiamų straipsnių skaičiumi. Tokiu būdu publikacija žurnale „Nature“ turi visiškai kitą vertę nei kituose moksliniuose leidiniuose. Pavyzdžiui, naujai paskirtam profesoriui jo publikacijos tokiuose vertinamuose leidiniuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Dėl to karjeros laiptais kylantys mokslininkai dažna jaučia spaudimą skelbti savo darbus tokiuose prestižiniuose leidiniuose bei sutikti su jų sąlygomis.
Atviroji prieiga auga
V. Larivière'as nustatė, kad ši tradicija pamažu silpsta. 1990 metais, kai didžiųjų mokslo žurnalų dominavimas buvo pasiekęs aukščiausią tašką, 45 procentai dažniausiai cituojamų straipsnių buvo publikuojami ir įtakinguosiuose žurnaluose. 2009 šis skaičius sumenko iki 36 procentų.
Atliktas tyrimas remiasi apie 820 milijonų citatų iš beveik 30 milijonų straipsnių, publikuotų nuo 1902 iki 2009 metų. „Nuo 1902 iki 1990 reikšmingi atradimai buvo pristatomi įžymiausiuose žurnaluose“, - aiškina V. Larivière'as. Šiandien ši sąsaja nebėra tokia ryški. Šios tendencijos priežastimi jis nurodo naujas galimybes, leidžiančias informaciją skleisti elektroniniu būdu.
„Skaitmeninė technika pakeitė metodus, kaip tyrėjai gauna informaciją apie naujus tekstus. Istoriškai mes užsakydavome popierinius žurnalus. Periodiniai leidiniai buvo pagrindinis mokslinių darbų šaltinis ir mums nereikėjo niekur daugiau dairytis“, - aiškina ekspertas.
Atsiradus tokioms paieškos sistemoms, kaip „Google Scholar“, situacija pasikeitė. „Paieškos sistemos suteikia prieigą prie visų straipsnių, nepriklausomai nuo to, jie publikuoti prestižiniuose žurnaluose ar ne“, - sako V. Larivière'as. Jis pridūrė, kad apie straipsnio, tuo pačiu ir mokslininko darbo, svarbą sprendžiama pagal jo citatų skaičių, o ne pagal tai, kokiame moksliniame leidinyje jis pasirodė. Taip didžiųjų mokslo žurnalų citavimo indekso svarba mažėja.
