Žinių radijas buvo pirmasis tik „kalbantis“ radijas Baltijos šalyse, savo klausytojams siūlęs nenutrūkstantį žinių srautą 6-21 val. Šio radijo kūrėjai – Stanislovas Kairys ir Virginijus Mičiulis. Vėliau klausytojams pasiūlyta informacinių, analitinių, diskusijų laidų, po poros metų nuskambėjo ir pirmoji muzika.
Iš viso per 10 metų „Žinių radijuje“ sukurta daugiau nei 100 skirtingų pavadinimų laidų. Šiuo metu per savaitę čia parengiama daugiau nei 30 originalių laidų.
Su DELFI savo mintimis apie radiją dalijosi Žinių radijo vadovė-vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė.
– Prieš 10 metų startavote su žinia apie padidėjusias degalų kainas. Kokių žinių šiandien paskelbiate daugiausiai? Gal yra kokia viena labiausiai įsiminusi?
– Per 10 metų Žinių radijo programa nuolat keitėsi, nuo formato „tik žinios“ (angl. „news only“) perėjome prie formato „žinios-pokalbiai“ (angl. „news-talk“). Nors žinių laidų po truputį mažėjo, jas pakeitė informacinės, analitinės, diskusijų laidos, žinios sudaro kertinę mūsų radijo programos dalį. Daug dėmesio skiriame Lietuvos ir užsienio politikos, ekonomikos, verslo, socialinėms temoms, nepamirštame ir kultūros bei sporto naujienų.
Deja, kokių žinių paskelbiame daugiausia, išskirti negalėčiau. Gal kiek labiau įsiminė 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai. Nors tai buvo darbo diena, tądien tuokėsi du Žinių radijo darbuotojai. Pirmosios žinutės apie tos dienos įvykius Jungtinėse Valstijose pradėjo plaukti kaip tik tuo metu, kai dalis radijo kolektyvo su gėlių puokštėmis būriavosi prie Santuokų rūmų. Esame „kalbantis“ radijas ir kalbame apie tai, kas tądien yra aktualiausia. Tik esame apsisprendę mažiau dėmesio skirti kriminalinėms naujienoms.
– Kiek laiko eteryje kalbama, kiek groja muzika?
– Per savaitę grojame apie 10 valandų muzikos, visa kita – žinios, laidos, reklama – sudaro apie 158 valandas per savaitę. Žinoma, dalį programos sudaro radijo stoties „Svoboda“ programa, kurią retransliuojame iš Prahos.
– Ar „kalbantis“ radijas Lietuvai reikalingas?
– Na, prieš 10 metų, vos Žinių radijas pradėjo pirmąsias transliacijas, buvo girdėti gana daug skeptikų, kurie sakė, kad „kalbančio“ radijo Lietuvai tikrai nereikia, nes esą yra per maža rinka ir pan. Šios dienos rezultatas rodo, kad „kalbančio“ radijo Lietuvai reikia – toks radijo formatas taip pat turi palyginti didelį klausytojų būrį. „TNS Gallup“ atliekamo radijo stočių klausomumo tyrimo duomenys rodo, kad per savaitę Žinių radijo klausosi beveik 290 tūkst. žmonių, tai yra daugiau kaip 10 proc. Lietuvos gyventojų nuo 12 iki 74 m.
O jei analizuosime klausytojus, turinčius aukštąjį išsimokslinimą, sulaukusius daugiau kaip 40 m., gyvenančius didesnėse nei 30 tūkst. gyventojų vietovėse, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovus, specialistus ar sau dirbančius profesionalus, dirbančius asmenis, pamatysime, kad tarp šių asmenų Žinių radijas pagal klausomumą užima garbingą 4-ą vietą – mus lenkia tik tokios stotys kaip LR1, „Lietus“, M-1.
Taigi mūsų klausytojų auditorija yra mažiau kiekybinė, o daugiau kokybinė. Todėl ir savo programa orientuojamės į aktyvius žmones, tuos, kurie ne tik nori gyventi geriau, bet ir ieško būdų, kaip to pasiekti.
– Kokią įsivaizduojate radijo ateitį?
– Radijo, kaip žiniasklaidos priemonės, ateitis šviesi. Juk klausantis radijo galima kartu atlikti daugybę darbų, poilsiauti. Tuo metu kitos žiniasklaidos priemonės reikalauja daugiau dėmesio, išskirtinių priemonių jomis naudotis, todėl kitų žiniasklaidos priemonių pateikimo formos ir kanalai transformuojasi labiau, kai kurių jų išlikimo klausimas pakimba ore. O radijas dėl paprastesnio „naudojimo“ būdo neišvengiamai išliks. Neišvengiamai skirsis ir radijo stočių formatas, programa.
– Kokių sulaukiate klausytojų skambučių?
– Klausytojai mums skambina nuolat: ir studijos telefonu, ir administratorei. Sulaukiame daug klausimų, nuomonių, pagyrimų, padėkų, taip pat ir konstruktyvios kritikos. Kai kurie klausytojai tiesiog skambina išsipasakoti savo bėdų, pasiguosti, pasiskųsti, neretai žmonės kreipiasi ieškodami pagalbos, praradę viltį ją rasti kitur. O kai kurie tiesiog skambina norėdami išsiplūsti. Pastebime, kad tokių skambučių padaugėja per mėnulio pilnatį. Gal tai tiesiog sutapimas.
DELFI primena, kad prieš 10 metų transliacijas pradėjusio Žinių radijo galėjo klausytis penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Šiandien šios radijo stoties siųstuvų tinklas dengia kone visą Lietuvą: programa transliuojama ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bet ir Alytaus, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Marijampolės, Mažeikių, Ukmergės, Utenos, Tauragės, Telšių, Visagino miestų ir aplinkinių miestelių gyventojai.
