Klaipėdos miesto planai nuo liepos 1-osios pakeisti komunalinių atliekų išvežimo kainos skaičiavimo metodiką suerzino uostamiesčio verslo bendruomenę.
© Mindaugas Milinis

Verslininkai atsisako taikstytis su perspektyva mokėti net 700–800 proc., o kai kurioms įmonėms net 2500 proc. didesnę rinkliavą nei iki šiol.

Pagal Vyriausybės nutarimą, atliekų tvarkymo rinkliavos tarifas turi būti dvinaris, iš pastoviosios ir kintamosios dalių.

Savivaldybių tarybos gali pasirinkti iš trijų alternatyvų, kaip apskaičiuoti juridiniams asmenims taikomo rinkliavos tarifo pastoviąją dalį – pagal turtinį vienetą, pagal darbuotojų skaičių ir pagal įmonės užimamą plotą.

Klaipėdiečiai nuėjo paprasčiausiu, tačiau atliekų tvarkytojui pelningiausiu keliu ir siūlo kintamąją dalį apskaičiuoti pagal įmonės valdomų patalpų plotą. Verslininkai nuogąstauja, kad patvirtinus naują tvarką tektų mokėti ne už realiai susidarančių buitinių atliekų kiekį, o už turimų patalpų plotus.

Dėl to surenkamų atliekų tarifas, pačių įmonių skaičiavimu, didėtų beveik šimtais, o kai kuriais atvejais – net tūkstančiais procentų.

Skaičiuoja, kad tarifas didėtų tūkstančiais procentų

Jei uostamiesčio savivaldybės taryba patvirtintų naują tarifo apskaičiavimo metodiką, labiausiai nukentėtų didelius sandėlius ar prekybos plotus naudojančios įmonės, teigia Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) atstovai.

Tarp tokių – didelius sandėlius turinčios logistikos įmonės bei uoste veikiančios krovos ir laivų remonto kompanijos.

KPA duomenimis, lietuviško kapitalo holdingo bendrovei „Kamineros grupė“ rinkliavos dydis padidėtų net 2555 proc. (šiuo metu ši įmonė moka 267 Eur per metus, mokėtų 7 087 Eur), plastiko gamyklai „Orion Global pet“ padidėtų 662 proc. (moka 827 Eur, mokėtų 6 300 Eur), automobilių elektros instaliacijos gamyklai „Yazaki Wiring Lietuva“ padidėtų 805 proc. (moka 964 Eur, mokėtų – 8 722 Eur), krovos kompanijai „Bega“ padidėtų 707 proc. (moka 2 542 Eur, mokėtų 20 511 Eur).

Atliekų tvarkytojai apžiojo auksinį kąsnį
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasak „Begos“ atstovo Gedimino Gudavičiaus, šiai kompanijai uosto teritorijoje išties priklauso didžiuliai sandėliai.

„Tačiau jie skirti biriems ir kitokiems kroviniams sandėliuoti. Komunalinių atliekų jie negeneruoja, nebent pramonines atliekas, už kurių išvežimą mes ir taip mokame. Komunalinės atliekos susidaro buitinėse ir administracinėse patalpose, tačiau jų plotas keliasdešimt kartų mažesnis nei gamybinės paskirties pastatų“, – DELFI aiškino uostininkas.

Didžiulis šuolis lauktų ir laivų remonto ir statybos įmonės Vakarų laivų gamykla, kuriai priklauso milžiniški laivų statybos ir remonto cechai.

Šiai įmonei rinkliava išaugtų net 1608 proc. (moka 16 868 Eur, mokėtų 288 159 Eur).

KPA, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) bei kitos verslo asociacijos kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybą, merą ir administracijos direktorių dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pakeitimų, prašydami stabdyti šių sprendimų priėmimą.

DELFI žiniomis, naujoji tvarka turėjo būti patvirtinta balandžio 27-osios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau subruzdus verslininkams klausimas iš darbotvarkės buvo pašalintas.

Dingo ir visa su juo susijusi medžiaga – aiškinamieji raštai ir ekonominis pagrįstumas.

KPPAR atstovų teigimu, naujuosius vietinės rinkliavos dydžius galėjo apskaičiuoti pats paslaugos teikėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), tvirtinantis, kad darbo grupėje dalyvavo kaip konsultantas.

„Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 711, kuriuo remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai, miesto tarybai suteikiama didelė veiksmų ir sprendimų laisvė nustatant tiek pastoviąją, tiek kintamąją rinkliavos tarifo dalį, tačiau Klaipėdos politikai linkę patvirtinti tai, ką jiems pasiūlė darbo grupė, kurioje dalyvavo Klaipėdos RATC,“ – stebėjosi rūmų atstovai.

Klaipėdos mieste pastovioji tarifo dalis turėtų sudaryti iki 75 proc. viso rinkliavos tarifo dydžio, o kintamoji dalis, kaip susidarančioji mišrių atliekų norma, tik 25 proc.

Tvirtina, kad duomenys klaidingi

Tuo metu oficialiame Klaipėdos RATC rašte, kurį turi DELFI, nurodoma, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos rašte pateikti argumentai, skaičiai bei duomenys nėra teisingi ir tikslūs, todėl jų pagrindu padaryta klaidingų išvadų.

„Pavyzdžiui, apskaičiuojant Klaipėdos miesto atliekų turėtojams mokėtiną rinkliavos dydį, įvertinamos tik Klaipėdos miestui tenkančios būtinosios sąnaudos ir tik Klaipėdos miestui tenkanti darbo užmokesčio sąnaudų dalis.

Jūsų pateiktuose skaičiavimuose įvertintos ne tik Klaipėdos miestui tenkančios darbo užmokesčio sąnaudos, o visoms įmonės veikloms (visoms 7 regiono savivaldybėms ir komercinei veiklai) tenkančios darbo užmokesčio sąnaudos. Toks klaidingas duomenų naudojimas iškreipia realią situaciją, nes Klaipėdos miestui tenkanti darbo užmokesčio sąnaudų dalis sudaro apie 19 procentų visų būtinųjų Klaipėdos miestui tenkančiu sąnaudų, pateikti juridinių asmenų mokėtinos rinkliavos apskaičiavimų pavyzdžiai nėra teisingi.

Nurodyta, jog UAB „Orion Global pet“ šiuo metu moka 827 Eur, o pagal siūlomą sprendimo projektą turėtų mokėti apie 6300 Eur, tačiau, patikrinus duomenis ir atlikus skaičiavimus, akivaizdu, kad UAB „Orion Global pet“ šiuo metu (už 2016 m.) moka 8 972 Eur, o pagal siūlomą sprendimo projektą turėtų mokėti 3 596,06 Eur“, – nurodoma rašte.

Taip pat rašte atkreipiamas dėmesys, kad pagal projektą dviem trečdaliams juridinių asmenų vietinė rinkliava mažėtų.

Siūlomos normos – „iš lubų“

KPPAR duomenimis, patvirtinus naująją metodiką dėvėtų drabužių parduotuvei, kuri šiuo metu už kartą per savaite išvežamas komunalines atliekas moka 100 Eur per metus, priėmus naująją tvarką, mokestis išaugtų iki 800 Eur per metus, t. y. padidėtų 8 kartais arba 800 proc.

Sandėliavimo paslaugas teikiančiai vidutinio dydžio įmonei mokestis didėtų 861 proc. (dabar moka 899 Eur, mokėtų 8640 Eur).

Taip pat kišenę patuštinti turėtų ir vidutinio dydžio prekybos centras. Vienas beveik 5000 kv. m ploto baldų prekybos centras šiuo metu už komunalinių atliekų išvežimą moka 482 Eur per metus, deklaruoja 6764 kg per metus arba 130 kg per savaitę išvežamą kiekį, kitos atliekos rūšiuojamos.

Pagal naująją tvarką, baldų prekybos centras turėtų mokėti nuo ploto po 0,82 Eur/kv. m. (0,54 + 0,28), iš viso 4085 Eur. Mokestis išaugtų 8,5 karto arba 850 proc.

Meras atsiribojo

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas situaciją komentuoja nenoriai. Teigia, esą sprendimas dar nepriimtas. Todėl bus sudaryta darbo grupė, kuri tarsis ir priims kompromisinį sprendimą.

Vytautas Grubliauskas
Vytautas Grubliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Turime situaciją, kurią matome skirtingai. Galime konstatuoti, kad diskusijų trūko, tačiau dar yra šiek tiek laiko. Iki liepos mėnesio privalome taryboje priimti sprendimą, tai yra faktas – dėl valstybės teisės aktų įsigaliojimo trauktis negali niekas, tačiau dar turime kelias savaites, per kurias, atkūrus darbo grupę ir pakvietus į ją tų rinkliavos mokėtojų atstovus, kurie šiandien tarybos sprendimo projektą mato kaip taisytiną, situaciją galime keisti. Nors optimizmo nėra daug, aš linkęs tikėti, kad situacija nėra beviltiška,“ – sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs meras Rimantas Taraškevičius, paklaustas, ką mano apie susidariusią situaciją, sakė: „Tu geriau manęs neklausk. Nelabai ką galėsiu atsakyti. O jei rimtai, tai yra blogai, kad naujoji tvarka pirma sukuriama, o tik paskui pradedamos diskusijos. Turėtų būti atvirkščiai.“

Tikslios informacijos nėra

KPPAR atstovai priminė, kad visi šitie apskaičiavimai daryti tik remiantis viešojoje erdvėje, tiksliau, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje, pateikta informacija. Šiuo metu internete tos informacijos nebėra.

Verslininkai studijuodami naująją metodiką pastebėjo, kad naujosios tvarkos autoriai nustatydami pastoviąją tarifo dalį į ją įtraukė ir savo įmonės sąnaudas, kurios šioje tarifo dalyje sudaro beveik 50 proc.

Pagal Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, „įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinos sąnaudos“.

Pagal pateiktas prognozes, skaičiuoja KPPAR ekonomistai, 2017 m. UAB Klaipėdos RATC bendros būtinos sąnaudos sudarys 5,389,6 mln. Eur, iš jų 4,076,7 mln. Eur (75,64 proc.) yra pastovios sąnaudos ir 1,312 mln. Eur (24,36 proc.) – kintamosios. Net 33,2 proc. pastoviųjų sąnaudų sudaro administravimo sąnaudos.

Klaipėdoje – didžiausios algos

Atidžiai peržiūrėjus mokamus atlyginimus Klaipėdos RATC darbuotojams ir juos palyginus su kitų didžiųjų miestų tokias paslaugas teikiančių bendrovių atlyginimais, išvados šokiruoja.

Portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, Klaipėdos RATC atlyginimų vidurkis daugiau nei du kartus lenkia kitų miestų tokias pačias paslaugas teikiančių įmonių atlyginimų vidurkį.


Tačiau dar didesnis atotrūkis pastebimas lyginant regioninių atliekų centrų administracijos vadovų atlyginimų vidurkį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį šešiolikos Klaipėdos RATC administracijos darbuotojų atlyginimų vidurkis sudarė 3050 eurų prieš mokesčius.

Bendrovės direktoriaus Šarūno Reikalo darbo užmokestis atskirai neišskiriamas.

Palyginti su šiais, Vilniaus RATC direktorius – tikras skurdžius. Jo alga tą patį laikotarpį siekė tik 2900 eurų, o kitų aukščiausio lygio administracijos vadovų atlyginimų vidurkis sudarė 1801 eurą per mėnesį. Nedaug daugiau, nei gauna Klaipėdos RATC darbininkai – 1365 eurus.

Beje, pastarasis rodiklis didesnis už Šiaulių RATC direktoriaus algą, kuri 2017 m. pirmąjį ketvirtį siekė tik 1246 eurus.

Automobilis

Įvertinus Klaipėdos RATC apetitą nebestebina ir šios bendrovės pirkiniai. 2015 m. sausį ši bendrovė įsigijo 2014-ųjų Europos metų automobilį – aštuntos kartos „Volkswagen Passat B8“.

Vokietijoje šio automobilio bazinis modelis 2014-aisiais kainavo 25 875 eurus. Tačiau klaipėdiečiai pasirinko kur kas brangesnį automobilį su papildoma įranga, už jį sumokėjo 37 213 eurų.

Minėtojo automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį pasirašė direktorius Šarūnas Reikalas.

Tvirtina, kad tvarkos nerengė, o tik konsultavo

DELFI nusiuntė klausimus Klaipėdos RATC. Publikuojame UAB Klaipėdos regiono atliekų centro atsakymus, kuriuos pateikė bendrovės atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius:

- Kodėl svarstant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje pakeitimus nesitarta su verslo bendruomene, o nuspręsta šį darbą patikėti konkurso būdu parinktai privačiai bendrovei?

- Jeigu klausiate apie dvinarės rinkliavos įvedimo Klaipėdoje sprendimo projektą, jį ruošia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Ji informuoja interesų grupes pagal savo nustatytą tvarką.

Prieš daugiau nei metus buvo sukurta darbo grupė dvinarės rinkliavos įvedimo paruošimui. Klaipėdos RATC šiame procese dalyvauja tik kaip vienas iš darbo grupės konsultantų.

Kaip ir didžioji dauguma šalies savivaldybių, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė pasirinko konsultacinę firmą, ji pasiūlė miestui keletą dvinarės rinkliavos sistemų, atitinkančių Aplinkos ministerijos metodinius reikalavimus.

- Ar tiesa, kad Klaipėdos RATC vidutinis atlyginimas didžiausias tarp kitų tokias pačias paslaugas teikiančių įmonių kituose Lietuvos miestuose?

- KRATC neturi tokių duomenų. Bet reikėtų pastebėti, kad visos šalies RATC‘ai vykdo skirtingas funkcijas.

Vieni neadministruoja vietinės rinkliavos, kiti neadministruoja sąvartynų, treti neturi didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių ir pan. Todėl vidutinis atlyginimas bus vienoks, jei dauguma darbuotojų – sąvartyno darbininkai. O kitu atveju, jei dirba kvalifikuoti ekologai, inžinieriai, juristai, jis bus daug didesnis.

- Kodėl pasirinkta tokia didelė – net 75 proc. – pastovioji kainos dalis, o tik 25 proc. skaičiuotina kaip išvežamų atliekų norma?

- Vėlgi čia tiksliau galėtų pakomentuoti darbo grupės nariai. Tačiau, kiek mums žinoma, tokia yra atliekų tvarkymo kaštų pasiskirstymo dalis. Klaipėda šiuo požiūriu – ne išimtis. Kituose Lietuvos regionuose proporcijos tokios pat arba panašios.

- Kodėl tokią didelę dalį, net 33 proc., pastoviosios dalies kainos sudaro administravimo sąnaudos?

- Tai klaidinga informacija. Mūsų žiniomis, sprendimo projekte numatytos administravimo sąnaudos yra 12 proc.

- Kokia yra UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus alga?

- Vadovo atlyginimas yra skelbiamas pagal teisės aktų reikalavimus – čia.

- Kokioms reikmėms naudojamas 2015 m. įsigytas automobilis „VW Passat b8"?

- Automobilis ne įsigytas, o nuomojamas bendrovės reikmėms. Juo naudojasi visų KRATC padalinių darbuotojai.

DELFI pastaba dėl atsakymo į paskutinį klausimą. Redakcija turi ne automobilio nuomos, o būtent pirkimo ir pardavimo sutartį.

Atliekų tvarkytojai apžiojo auksinį kąsnį
© Bendrovės archyvas


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

TV3 valdys naujo prekės ženklo bendrovė „All Media Baltics“ (1)

Gavus Latvijos konkurencijos tarybos leidimą, trečiadienį buvo užbaigtas sandoris dėl Baltijos...

M. Šalčiūtė įspėta dėl paslėptos reklamos feisbuke (56)

Savo feisbuko paskyroje įvairias prekes ir paslaugas girianti Monika Šalčiūtė sulaukė įspėjimo.

Pasikeitimai DELFI: M. Garbačiauskaitė-Budrienė keičia veiklos profilį, redakcijai vadovaus R. Lukaitytė-Vnarauskienė (94)

Ilgametė DELFI redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nutarė atsisakyti vyriausiosios...

Žurnalo „Žmonės“ vyriausiąja redaktore tampa G. Bukauskienė (6)

Nauja žurnalo „ Žmonės “ vyriausiaja redaktore nuo lapkričio 14 dienos taps Gitana...

Permainos „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje: keičiasi akcininkai, direktorius, redaktorius (31)

„Ūkininko patarėjo“ redakcijoje – pokyčių dienos. Pasikeitus daliai bendrovės akcininkų,...

Top naujienos

Byra dar vienas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (73)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (145)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

K. Sobčiak Rusijos prezidento rinkimuose: kam tai paranku? (14)

Vladimiras Putinas apie Rusijos ateitį kalba taip, lyg būtų ne tik esamas, bet ir būsimas...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (5)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (2)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...

Šeimos krizę išgyvenantis A. Šedžius prabilo apie žmonos pasirinkimus: aš taip nedaryčiau (38)

Visai neseniai Lietuvą apskriejo žinia - Andriaus ir Monikos Šedžių šeimą ištiko krizė, tad...

Neišsemiamos dantų pastos pritaikymo galimybės

Vargu ar dažnas kada pagalvojo, kad dantų pastą galima naudoti ne vien dantims valyti. Be...

Plintanti tendencija – seksas kaip nuomos mokestis (2)

Besinuomojančių būstą skaičius išsivysčiusiose pasaulio šalyje nuolat auga, nes daugeliui net...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (84)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...