aA
Kodėl mūsų informacinėje erdvėje tiek mažai gerų žinių, kodėl piktnaudžiaujama kriminalais ir nelaimėmis, kodėl žmonėms, užuot kėlus paniką, nesiūloma patikima informacija ir naudingi patarimai, kodėl neskatinamas pozityvus mąstymas – tuo dažnai piktinasi ir kultūrininkai, ir paprasti piliečiai, tačiau šie klausimai dažnai lieka neatsakyti.
Ar įmanoma gerų ir blogų naujienų pusiausvyra?
© A.Solomino nuotr.

Daugelis mūsų dar prisimena tuos laikus, kai viešoji informacinė erdvė buvo džiugiai optimistiška ir „sterilizuota“ nuo blogų naujienų – tuomet beveik nebuvo nusikaltimų, žinios apie Kauno priemiesčių mafijos žiaurumus sklisdavo tik iš lūpų į lūpas ir net ne visi tuo tikėdavo, jau nekalbant apie tai, kad niekas nežalojo vaikų ir nesvaidė pro langus gyvūnų. Dėl to šių laikų žiniasklaidos skleidžiama informacija daug kam atrodo kraupoka, nors per tiek metų jau turėtume būti su tuo apsipratę.

Nors šiais laikais kiekvienam akivaizdu, kad sovietinės visuomenės tyrumas buvo įsivaizduojamas, kad daugelį metų praleidome apkvaišinti melo narkotikų, kad viskas tol augo ir klestėjo, kol akimirksniu sugriuvo – pažvelgus atgal atrodo, jog vis dėlto geriau žinoti, kad namas, kuriame gyveni, yra avarinės būklės, nei palaimingai jame gyventi, kol įvyks katastrofa.

Jeigu tuo metu būtume turėję daugiau informacijos apie Sovietų Sąjungos ekonomiką ir tikrąją jos padėtį, apie tai, kokiais būdais Vakarų valstybės pasiekė gerovės, apie kurią galime tik pasvajoti iki pat šių dienų, kitaip būtume elgęsi ir nepriklausomybės laikotarpiu, kai daugelis nespėjo nė atsitokėti, kai gavo į rankas tik palaikį sovietinės statybos būstą. Anksčiau dažnai, dabar jau rečiau tenka išgirsti žodžius: „Jei tuomet būtume žinoję...“

Deja, išsamesnis žinojimas mums buvo neprieinamas, ir iliuzijų žlugimas buvo toks pats skausmingas kaip ir netrukus visus įtraukęs plėšikiško privatizavimo sūkurys. Vis dėlto daugelis žmonių iki šiol neatsikrato minties, kaip Sovietų Sąjungoje buvo gera ir saugu gyventi. Šis suvokimo neadekvatumas daugeliui sukelia nemotyvuotą pyktį, lyg iš jų būtų atėmę „normalų“ gyvenimą ir vietoj jo įbrukę kažką siaubingo – ir visa tai didžia dalimi dėl žiniasklaidos – ir anų, ir šių laikų.

Skausminga nejautra

Abejingai „suvirškinti“ šiuolaikinės neigiamos informacijos srautus – sunku. Žmonės dažniausiai padaro išvadą, kad viskas yra blogai, puola į neviltį, nuleidžia rankas, nerasdami motyvacijos nė piršto pajudinti prieš tokius blogio kalnus, kalbama, kad neigiamos informacijos srautai net skatina emigraciją. Posakis „mažiau žinai – ramiau miegi“ iš tikrųjų iš dalies yra teisingas. Vis dėlto žmogui reikia žinoti, skirtumas tik toks, kad iki masinio naujienų „vaikščiojimo“ po visą pasaulį žmonės dažniausiai sužinodavo apie tai, kaip gyvena kiti, iš savo aplinkos. Jei apylinkėse įvykdavo gaisras ar kas nors ką nors primušdavo, žinios būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas, ir suvokti, kaip gyvena, žmogui neprireikdavo žiniasklaidos pagalbos – jei derlius būdavo geras, būdavo akivaizdu, kad viskas gerai, jei blogas – reikalai prasti, laukia skurdūs metai.

Šiais laikais žmogus „apsinuodija“ ne tik savo asmeninio gyvenimo dramomis ir tragedijomis, bet ir daugybe svetimų. Psichiatrai vartoja net tokį terminą kaip „skausminga nejautra“, kai žmogus pasiekia tokią kentėjimo ribą, kai nieko nebejaučia. Tą patį galima pasakyti apie mus atakuojančią negatyvią informaciją – ją priimame kaip normą, nes kiekvienąkart išgirdę apie nelaimes tiesiog nepajėgtume lieti ašarų.

Gerų žinių kvotos

O kodėl žmogui nepasidžiaugus ne tik savo asmeninėmis pergalėmis, bet ir kitame Lietuvos pakraštyje ištikusia gera naujiena? Šiais laikais vis garsiau kalbama apie tai, kad žiniasklaida tyčia ignoruoja geras naujienas ir taip skatina visuomenės nusivylimą ne tik valdžia, bet ir apskritai gyvenimu gimtojoje šalyje.

Tačiau kol Lietuvoje tik vyksta tokios diskusijos, kitose šalyse valdžia jau ėmėsi net prievarta visuomenei brukti geras žinias. Štai rumunai ateityje girdės daugiau gerų žinių. Šalies parlamentas nusprendė, kad televizijos ir radijo žinių programose turi būti vienodai teigiamų ir neigiamų naujienų. Įstatymo iniciatoriai iš ultranacionalistinės partijos „Romania Mare“ ir valdančiosios Nacionalliberalų partijos sakė, kad jų tikslas – „pagerinti bendrąjį klimatą ir suteikti žiūrovams galimybę harmoningai suvokti kasdienybę“.

Tyrimai esą įrodė, kad blogos žinios kenkia sveikatai. Vis dėlto tokią iniciatyvą Rumunijos Spaudos ir piliečių teisių sąjunga įvertino kaip prieštaraujančią konstitucijai. Naują įstatymą kritikuoja ir daugelis kitų žmonių, į problemą žvelgiančių kiek giliau. Lietuvoje panašių diskusijų sulaukė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Kreivi veidrodžiai

Panašių bandymų sukurti neigiamų ir teigiamų žinių pusiausvyrą būta ir Rusijoje. Įdomu, kad tokios iniciatyvos, nors savaime neatrodo blogos, dažniausiai kyla nelabai turtingai gyvenančiose šalyse, kur blogų naujienų, kaip galima spėti, netrūksta. Taigi žiniasklaida turėtų labiau pasistengti ir surasti lygiai tokį patį kiekį gerų naujienų pusiausvyrai atkurti.

Kartais viešojoje informacinėje erdvėje kyla pavienių iniciatyvų, kad laikas tamsiai informacijos nakčiai padaryti galą. Tokie interneto portalai specialiai ieško gerų žinių ir jas skelbia, tačiau nesakytum, kad susilaukia daug populiarumo ir visi meta skaitę „bjauriuosius“ portalus bei laikraščius. Kita vertus, noras skleisti tik geras žinias, nors ir pagirtinas, vis dėlto yra dirbtinis. Juk jei vieni žurnalistai yra kaltinami, kad „tyčia“ ieško blogų žinių, kiti „tyčia“ ieško gerų žinių. Vis dėlto būtų idealu, kad geros ir blogos žinios, kaip būna ir žmogaus gyvenime, darniai derėtų tarpusavyje ir daugmaž atspindėtų realų pasaulio vaizdą, kaip teigė Rumunijos parlamentarai.

„Savaitė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prancūzija „Google“ skyrė 1,1 mln. eurų baudą (3)

„ Google Ireland“ ir „Google France“ sutiko sumokėti 1,1 mln. eurų baudą Prancūzijai po...

Lenkijoje privatūs TV kanalai išjungė parai transliacijas

Trečiadienį daugybė lenkų nepamatė ar neišgirdo savo pamėgtų programų, transliuojamų kai...

„Euronews“ dėl pandemijos atleis darbuotojų

Naujienų kanalas „Euronews“ trečiadienį paskelbė apie planus dėl COVID-19 krizės ir jos...

„Google“ atlyginimų ir darbuotojų samdymo diskriminacijos byloje sumokės 2,6 mln. dolerių

JAV technologijų milžinė „ Google “ sutiko sumokėti 2,6 mln. dolerių (apie 2,15 mln. eurų)...

„Google“ skirs 150 mln. JAV dolerių vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijai (3)

JAV interneto milžinė „ Google “ pirmadienį pranešė planuojanti suteikti savo patalpas...

Top naujienos

Naujausi reitingai rodo, kad medaus mėnuo baigiasi – žengiame į naują periodą   (629)

Medaus mėnuo didžiausiai valdančiajai partijai, Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims...

Lietuviai papildomai užsidirbti nori, tačiau retas to realiai imasi: prie algos prisiduria 100−200 Eur (35)

Nors Lietuvos gyventojai per pandemiją ir nori papildomai užsidirbti, tačiau karantino metai...

Prabilo apie karantino padarinius vaikams: šią patirtį lygina su išgyvenimu karo zonose (11)

Vienas iš šios Vyriausybės prioritetų karantino metu buvo švietimas ir mokinių sugrąžinimas...

Lietuvoje – 1284 nauji koronaviruso atvejai, mirė 4 žmonės papildyta 9.51 (283)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Ragina Vyriausybę kuo skubiau atnaujinti medicinos paslaugas: perteklinės mirtys siekia 10 tūkst. (210)

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į...

Klaipėdos miesto poliklinikoje mirė antrąja „Moderna“ vakcinos doze paskiepytas vyras: su skiepu mirtis nesiejama (253)

Antradienį, paskiepytas antrąja „ Moderna “ vakcinos nuo koronaviruso doze, Klaipėdos miesto...

Rusijos karo atašė Latvijoje kaimynams pasirodė visu gražumu (124)

Kovo pabaigoje viename iš Rygos Kergaragsės rajono privačių namų, nepaisant karantininių...

Transliacija / Delfi tema. Pirkote sodybą – kokias klaidas greičiausiai padarysite tvarkydami aplinką

Jurgita Sėjūnaite, kraštovaizdžio dizainerės, sako, kad dauguma žmonių, kurie iš miesto...

The Economist | D+

„AstraZeneca“ kraujo krešulių istorija: ėmus atidžiau tirti šiuos atvejus, paaiškėjo kai kas neįprasto (3)

Anglijos vyriausiasis patarėjas sveikatos klausimais Chrisas Witty puikiai prisimena įtemptą 2020...

Pranešama apie dainininko Eugenijaus Ostapenko mirtį (22)

Pranešama, kad šįryt dėl širdies nepakankamumo mirė žinomas atlikėjas Eugenijus Ostapenko ....