Kokie 2012-ieji buvo lietuviškam internetui?
Besibaigiantys metai buvo greičio didėjimo metai. „Akamai“, didžiausio pasaulyje turinio pristatymo tinklo, duomenimis, greitėjimo procesas palietė visas pasaulio šalis, Lietuvą – taip pat. Šalies interneto rinka, kaip ir visoje Centrinėje bei Rytų Europoje, toliau plėtėsi, o internautų gausėjimas neliko nepastebėtas reklamdavių.
Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, skaitmeninių medijų rinkoje įžvelgiama stabilizavimosi požymių. Visa tai skatina rinkos dalyvius imtis priemonių, kurios leistų efektyviai išnaudoti technologijas ir prisidėti prie sėkmingo verslo plėtojimo. Remiantis verslo paslaugų grupės „PricewaterCoopers“ duomenimis, 2012-aisiais elektroninių medijų svarba pasaulyje didėjo ir šis procesas tęsis ateinančiais metais. Lietuva – ne išimtis.
Vykstančius pokyčius, darančius įtaką vietos interneto rinkai, geriausiai atspindėjo nuolat didėjančios išlaidos internetui (tarp jų ir mobiliajam – aut. past.) bei reklamai internete. Nors Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, dar negalėjo pasigirti dideliais reklamos internete biudžetais, 2012-aisiais situacija stipriai gerėjo.
Interneto sklaida tęsėsi ne tik dėl krintančių paslaugų kainų, bet ir dėl šviesolaidžio skvarbos. Tai lėmė interneto vartotojų skaičiaus augimą ir apskritai sudarė sąlygas interneto rinkos plėtrai visose Centrinės bei Rytų Europos šalyse.
2012-ieji. E. medijos – po didinamuoju stiklu
Skaitmeninių medijų rinka nuolat augo, po truputį atsikratydama „startupinių“ eksperimentų ir nesėkmių šleifo. Didėjanti interneto sklaida atskleidė svarbų pokytį dviejose žiniasklaidos kategorijose, t. y. interneto portaluose ir tradicinėje žiniasklaidoje, ypač spaudoje. Augant interneto skvarbai jos vaidmuo mažėja. Tačiau spaudos, kuri geba adaptuotis prie rinkos pokyčių ir integruotis į elektroninę erdvę, pasiūlyti elektronines versijas, aplikacijas elektroninėse platformose, perspektyvos yra daug didesnės augti ir klestėti.
Pernai globalios spaudos rinkos vertė, palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 168 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, analitikų teigimu, kritimo tendencija yra trumpalaikė ir jau ateinančiais metais situacija gali keistis. Kad ir kaip būtų, neabejojama, kad pokyčių spaudoje bus.
A. Česnavičiaus teigimu, spaudos rinkos pokyčiai turėtų tapti įspėjimu dabartiniams jos dalyviams. „Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, jie turėtų sunerimti ir pradėti galvoti apie agresyvesnes skaitmenines strategijas, kuriuos padėtų ne tik išsilaikyti, bet ir pritraukti pajamų“, – sako naujienų portalo direktorius.
Silpstant popierinės spaudos vaidmeniui ir atitinkamai didėjant interneto skvarbai intensyvėja kova dėl įtakos sferų skaitmeninėje erdvėje. Skaitomiausius leidinius keičia populiarūs naujienų portalai, kurių turėjimas savo portfelyje su kitais svarbiais e. produktais (skelbimų portalai, socialiniai tinklai, teminiai portalai – vortalai – aut. past.) užtikrina stiprią įmonės arba įmonių grupės poziciją.
Geidžiamiausi portalai – naujienų ir skelbimų puslapiai, sulaukiantys daugiausia interneto rinkos dalyvių dėmesio. Jie laikomi tikrais brangakmeniais skaitmeninio turinio vėrinyje. Pasak A. Česnavičiaus, kova dėl įtakos internetinėje erdvėje liudija rinkos brendimą ir jos sveiką būseną.
„Laikai, primenantys Laukinių Vakarų erą, seniai nugarmėjo praeitin. Šiuo metu Lietuvoje stebime tuos pačius procesus, kurie vyko arba tebevyksta visame pasaulyje. Padrikus veiksmus pakeitė kruopščiai apgalvotos strategijos, už kurių slypi noras didinti įtakos sferas internete.
Vienas tokių procesų, pavyzdžių, Lietuvos skaitmeninių medijų rinkos stambinimas. Smulkiuosius rinkos dalyvius, kurių buvo gausu prieš kelerius metus, pakeitė stambieji. Geriausias to pavyzdys yra įmonė „Tipro Group“, prikausčiusi dėmesį, kai iš „Balsas.lt leidinių“ įsigijo 18 populiarių Lietuvos tinklalapių. DELFI stiprindama savo pozicijas rinkoje taip pat didino interneto portalų portfelį.
A.Česnavičiaus nuomone, tikėtina, kad šis procesas Lietuvos interneto rinkoje tęsis ir kitais metais.
„Tai normalus reiškinys. Procesai, kuriuos stebėjome besibaigiančiais metais, gali turėti tęsinį, bet tokių didelių susijungimų tikriausiai nebus arba jie vyks aukštesniu lygiu“, – teigia naujienų portalo vadovas.
Norint šį tą pasiekti Lietuvos internetinėje erdvėje reikėtų sutelkti dėmesį į teminius portalus. Tai vis dar neišnaudota niša.
Kas mūsų laukia ateinančiais metais?
A. Česnavičiaus manymu, ateinančiais metais sustiprės orientavimasis į mobiliąsias platformas (mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, elektroniniai skaitytuvai – aut. past.), kurį lydės vartotojų migracija iš tradicinės į internetinę žiniasklaidą. Nežiūrint į ankstesnes prognozes, ekonomikos krizė neturėjo neigiamos įtakos išmaniųjų telefonų pardavimui, kurių prieinamumas skatina aktyvų naudojimąsi skaitmeniniu turiniu.
Verslo paslaugų bendrovės „PricewaterCoopers“ duomenimis, vartotojų, besinaudojančių internetu per mobiliuosius įrenginius, žymiai daugės. Prognozuojama, kad bendras jų skaičius nuo 1,1 mln., užfiksuoto pernai, išaugs iki 2,9 mln. 2016-aisiais.
Panašiai mano ir rinkodaros profesorius Scottas Gallaway iš Niujorko universiteto. Remiantis jo 2011–2016 metų prognoze, reklama tradicinėje spaudoje augs 0,7 proc., o elektroninėje ir skaitmeninėje erdvėje – net 18,5 proc.
„Pagaliau galime praktikoje stebėti ne kartą skelbtą mobiliųjų medijų pasaulio atsiradimą. Kol kas sunku pasakyti, kaip greitai mobilieji įrenginiai užkariaus Lietuvos rinką. Turint omenyje šių įrenginių sklaidą ir interneto skvarbą, didelių pokyčių nereikės ilgai laukti“, – teigia A. Česnavičius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad didėjantis mobiliųjų platformų vaidmuo lems internetinės reklamos pokyčius. Tikėtina, kad reklamdaviai atsižvelgs į vykstančius procesus ir drąsiau žengs į mobiliosios reklamos rinką. O tai lems išlaidų reklamai internete augimą ir kartu paties interneto, kaip antros pagal dydį (po televizijos – aut. past.) reklamos medijos, stiprėjimą.
Naujienų portalo DELFI direktoriaus teigimu, didžiausias iššūkis įmonėms bus tradicinio į internetinį verslą integravimas. Ne paslaptis, kad bendros turinio distribucijos strategijos kūrimas bei bendros pasiūlos reklamdaviams ir vartotojams formavimas leidžia generuoti sinergiją, naudingą viso verslo plėtrai.
„Rinkos dalyviai turės suvokti, kad mobiliosios platformos nėra vien stacionarių kompiuterių priedas. Vadinasi, plėtodami verslą jie privalės prisitaikyti prie naujos realybės“, – sako A. Česnavičius.
Savaime aišku, kad visos medijų bei pramogų rinkos plėtra priklausys nuo interneto, ypač mobiliojo, kainos. A. Česnavičiaus nuomone, atsižvelgiant į duomenų siuntimo kainų mažėjimą pagrindo nerimauti nėra.
„Lietuviško interneto perspektyvos yra optimistinės. Nesvarbu, kokie ekonomikos pokyčiai mūsų lauktų 2013-aisiais, atgal kelio nėra. Ateinantys metai bus geri tiek stambiems, tiek smulkiems rinkos dalyviams. Įmonės, kurios jau plėtoja veiklą internete, dar labiau stiprins savo pozicijas. Užtat naujokams reikės gerokai paplušeti ir nepristigti energijos, noro ir netradicinio mąstymo, kad padaryti savo veiklą sėkminga“, – įsitikinęs pašnekovas.
ANONSAS: Naujame "bzn start" gruodžio mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: "VERSLO ISTORIJA apie ryžtingas ir ambicingas jaunas ir žavias verslininkes Kristiną Aleknienę ir Ievą Skyrienę, kurios išplėtojo interjero parduotuvių tinklą „Im Deco“; bene vienintelius Rytų Europoje bulvių tarkos gamintojus Mažeikiuose; jaunuolius, sukūrusius genialų projektą kurgyvenu.lt (žmonės dėka šių idėjų galės sužinoti viską apie savo vietą ir sužinoti ar ji tinkama).
