"Aš paprašiau abejų rūmų vadovų sudaryti taikinamąją komisiją, kuri pakoreguotų formuluotes", - pridūrė šalies vadovas.
"Svarbu rasti pusiausvyrą tarp apribojimų ir visaverčio visuomenės informavimo apie valstybės veiksmus, kad valstybė neįsivaizduotų esanti neklystanti", - sakė prezidentas žiniasklaidos vadovams.
"Manau, jog žurnalistų bendrija privalo parengti bendras elgesio ekstremaliomis sąlygomis normas", - pridūrė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant netikslumų teisėsaugos organų darbe, per įkaitų vadavimo operaciją "buvo žinoma, kur yra štabas, kas jam vadovauja, ir štabas teikė informaciją žiniasklaidai".
Būtent todėl, pasak prezidento, kai kurių žurnalistų veiksmai buvo sąmoningi ir pajungti "kovai už reitingus ir norui pasipelnyti".
"Profesiniu požiūriu tai neleistina", - pareiškė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad visuomenė turi aiškiai suvokti žiniasklaidos vaidmenį ir veiklos esmę. Pasak jo, žiniasklaida neturi užsiimti žmonių gelbėjimu panašiose situacijose.
"Gelbėti žmones privalo specialiosios tarnybos, o žiniasklaida turi sąžiningai dėstyti informaciją ir sakyti tiesą", - sakė valstybės vadovas.
Jis pridūrė, jog su teisėsaugos organais bus "atskira kalba" visais kontrteroristinės operacijos aspektais.
Rusijos spaudos ministerija lapkričio pradžioje parengė metodines rekomendacijas, kuriomis privalo vadovautis žiniasklaida, nušviesdama žmonių saugumui grėsmę keliančias nepaprastąsias situacijas.
Pasak Spaudos ministerijos, žiniasklaida privalo atsižvelgti į tai, jog "žmonių gelbėjimas yra svarbiau už visuomenės teisę gauti informaciją", todėl pataria žurnalistams "vengti detalių kalbant apie žmones gelbstinčių profesionalų veiksmus, neimti iš teroristų interviu savo iniciatyva, nesudaryti jiems galimybės pasinaudoti tiesioginiu eteriu prieš tai nepasikonsultavus su teisėsaugos organais, neprisiimti tarpininko vaidmens, atsiminti pareigą informuoti visuomenę, o ne sėti paniką" ir panašiai.
Žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius Igoris Jakovenka tuomet pareiškė, kad Spaudos ministerijos rekomendacijos "tokios aptakios ir miglotos, kad jas gali interpretuoti kaip nori, o tai leidžia apkaltinti jų pažeidimu bet kurį žurnalistą".
Rusijos Valstybės Dūma taip pat priėmė įstatymo projektą, gerokai apribojantį žiniasklaidos galimybę nušviesti kontrteroristines operacijas.
Neleidžiama skelbti pasisakymų, galinčių sutrukdyti jas surengti, propaguojančių ar teisinančių pasipriešinimą vykdyti tokias operacijas, taip pat atskleidžiančių asmeninius duomenis apie specialiosios paskirties pajėgų darbuotojus ar jiems padedančius asmenis be jų pačių sutikimo.
Žiniasklaidai taip pat neleidžiama skelbti žinių apie ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų gamybos technologiją.