Pirmiausia – apie visiems gerai žinomus dalykus. Ar pastebėjote, kad bet kuris lyderio poziciją užimantis prekių ženklas taip pat yra ir savo srities dizaino lyderis, kurį daugelis bando mėgdžioti? Tai – joks atsitiktinumas. Išskirtinis įvaizdis, stilius, prabanga ar reklamuojamas gyvenimo būdas – tai dalykai, su kuriais žmonės nori susitapatinti. Jie nori priklausyti vieno ar kito produkto genčiai.
Jei tu – „Coca-Colos“ gentyje, tapatini save su „Coca-Colos“ žmonėmis ir bandai būti toks, kokius herojus matai reklamoje. Tai – gero dizaino pavyzdys. O juk „Coca-Colos“ dizainas – tai ne tik buteliuko forma. Žmonės netapatina savęs su buteliuku ar rudu skysčiu viduje. Dizainas sujungia viską, pradedant reklama ir baigiant sienų spalva bendrovės viduje.
Žinoma, galima valandų valandas ginčytis dėl dizaino sąvokos ir vis tiek nieko nepešti, tačiau šiandienos pasaulyje dizainas jau nebėra vien tik jūsų gaminio išvaizda. Kaip sakė Steve’as Jobsas, „Design is how it works“ (angl. - dizainas yra tai, kaip daiktas veikia). Dizainas nebeturi atskiro vaidmens versle, dizainas tapo verslu, jūsų gaminiu ir jo veikimo principu. Ir visai nesvarbu, ar jūsų bendrovė parduoda gaminius, ar paslaugas, dizainas yra tas veiksnys, kuris galų gale lems tai, ar jūs pirmausite, ar ne. Dizainas – it filosofija, kuria vadovausitės kurdami daiktą. Ir jei manote, kad jūsų paslauga negali turėti dizaino, jūsų vaizduotė labai ribota.
Bet tai, kad gaminį reikia kurti pirmiausia galvojant apie būsimą dizainą, o tik tada – apie visa kita, veikiausiai jau žinote. Kaip ir tai, kad negalima atnešti „produkto“ dizaineriui ir liepti sukurti jam dizaino. Dizainerio užduotis – padėti išversti į klientų kalbą jūsų verslo idėjas.
Spalvos ir aplinka
Pakalbėkime apie tai, ko galbūt nežinojote. Žmonės vertina aplink juos esantį grožį ir tai juos veikia. Moksliniai tyrinėjimai neseniai patvirtino tai, ką daugelis jau seniai žinojo, bet viešai nesidalijo – dizainas turi išmatuojamą poveikį darbuotojų produktyvumui ir kūrybingumui. Darbo vietos architektūra ir dizainas veikia žmogaus nuotaiką, nustato mąstymo principus. Svarbu viskas, pradedant vaizdu pro langą, baldų išdėstymu ir sienų spalvomis, baigiant laiku, sugaištamu, norint išeiti iš pastato.
Tarkime, aplinkoje, kurioje vyrauja raudona spalva, dirbantys žmonės bus atidesni detalėmis, išsiskirs geresniais gebėjimais pastebėti smulkias klaidas, pavyzdžiui, rašybos. Bus veikiama net žmogaus atmintis. Mokslininkų įrodyta, kad raudonos spalvos veikiami žmonės turi geresnę trumpalaikę atmintį.
Jei dėmesys detalėms jums nėra toks svarbus kaip kūrybingumas, išdažykite biurą mėlyna spalva – darbuotojai bus kūrybingesni ir turės geresnę vaizduotę. Buvo atliekamas eksperimentas – iš raudonų patalpų į mėlynas perėję žmonės idėjų viena ar kita tema turėjo dvigubai daugiau.
Pasak mokslininkų, mėlyna spalva iš karto asocijuojasi su dangumi ir beribėmis erdvėmis, o raudona primena apie pavojų ir didina dėmesį aplinkai. Beje, jei norite, kad jūsų vadybininkų klausytų atidžiau, aprenkite juos geltonais marškinėliais arba pariškite geltonus kaklaraiščius. Geltona spalva kelia susidomėjimą.
Tačiau svarbu ne tik spalvos. Panašius didesnio produktyvumo ar dėmesio rezultatus galima gauti ir parinkus tinkamą apšvietimą ar net patalpos lubų aukštį. Kai žmonės dirba patalpoje aukštomis lubomis, jie daug geriau mato ryšius tarp iš pažiūros nesusiejamų dalykų. Atliekant tyrimus, žmonės, dirbę lofto stiliaus biure, rado ketvirtadaliu daugiau ryšių tarp šachmatų ir krepšinio nei žmonės, dirbę standartiniame biure.
Taigi, norint produktyvumo – pats metas perdekoruoti ar pakeisti biurą. Įleisti daugiau šviesos ir atsikratyti baltų sienų. Balta siena asocijuojasi su neutralumu, taigi skatina jūsų darbuotojus būti neutralius jūsų bendrovės atžvilgiu. O juk verslas sekasi geriau, kai darbuotojai mėgsta savo darbovietę.
Rytai ir vakarai
Grįžkime prie pramoninio dizaino. Galbūt smulkmena, o gal ir ne, tačiau tokiems žmonėms kaip S. Jobsas rūpėjo, kad ne tik daikto išvaizda, ne tik daikto vidus, bet ir vieta, kurioje jis gaminamas, atrodytų nepriekaištingai. Kad „Apple“ kuria išskirtinio dizaino gaminius, veikiausiai nesiginčys niekas, tačiau tik tie, kas matė išardytą „Apple“ kompiuterį, supras, kad „Apple“ gaminių gražus ir vidus, nors jis kuriamas taip, kad kuo mažiau smalsuolių jį pamatytų. Mažai kam žinoma ir tai, kad S. Jobsas visose „Apple“ gamyklose pats rinko sienų ir mechanizmų spalvas, grindų dangą ir atspalvius. Kartais šis procesas trukdavo mėnesius, būdavo išbandoma šimtai skirtingų derinių.
Žinoma, sunku įvertinti, kiek sienų spalva gamykloje lemia gaminio patikimą žmogui, tačiau neigti ar kategoriškai to atmesti negalima. Tiesa, tokia gamybos praktika gerokai dažnesnė Tekančios Saulės šalyje.
Japonai kaip niekas kitas sujungia dizainą ir gamybą. Jie siekia, kad dėmesys dizainui būtų kiekviename gamybos etape. Jų nuomone, dizainas tiesiogiai veikia gaminio ar paslaugos kokybę ir funkciją, o tai, kas kuriama, turi tenkinti dvi filosofijas. Pirmoji – atarimae hinshitsu, kai daikto ar produkto dizainas vartotojui nurodo jo funkciją. Antroji – miryokuteki hinshitsu, verčiama kaip „kerinti kokybė“: kai kuriamas daiktas ar paslauga turi būti estetiškai patraukli ir veikti asmens suvokimą apie grožį.
Kad būtų paprasčiau, iliustruosime pavyzdžiu. Atarimae hinshitsu: asmuo, pamatęs daiktą, supranta, kad tai rašiklis ir juo galima rašyti. Miryokuteki hinshitsu: šiuo rašikliu bus galima rašyti taip, kad rašymas bus malonus ne tik rašytojui, nes rašiklis be galo gražus, bet ir teksto skaitytojui, nes rašiklis, kadangi yra toks gražus, leis rašytojui vedžioti dailias raides.
Japonams produktas nėra geras, jei jis tik gerai veikia. Produktas yra geras, jei jis atrodo elegantiškai ir veikia elegantiškai. Šis tikėjimas giliai įsišaknijęs japonų bendrovėse ir sukasi tiek paprastų darbininkų, tiek vadovų galvose. O elegantišką produktą galima sukurti tik tada, kai su jo dizainu dirba visi (ne tik dizaineriai) ir kiekviename gamybos procese.
Detalės
Žmonės nėra kvaili, jie pastebi detales ir mėgaujasi jomis. Jei gaminamas baldas, blogoji spintos pusė, kuri visada bus prie sienos, gali būti iš paprastos nedažytos faneros, o gali būti tokia pati kaip ir priekis. Atrodo, kad pastačius prie sienos nėra skirtumo, kokia kita pusė, nors iš tiesų tiek jūs, tiek baldą kūręs dailidė žinos, kad ji iš faneros. Ir tai, žinoma, daikto nebedarys tokio tobulo, koks jis galėtų būti. Dažna lietuvių bendrovė nesivargina kreipti dėmesio į detales, svarbu tik tai, kad iš tolo gerai atrodytų... bet tai nėra teisingas kelias.
Šiuolaikinei dizaino filosofijai reikia dėmesio detalėms, nes būtent jos verčia klientus įsimylėti jūsų gaminį. Daiktai turi būti gražūs, net jei ir neatlieka tiesioginės savo funkcijos, pavyzdžiui, „Bang & Olufsen“ televizoriai ar garso technika tokia įspūdinga, kad gali būti net neįjungta, vartotojai prieis, čiupinės, lies, atras smulkmenėles ir jomis žavėsis. Turbūt tai vienintelis gamintojas, kurio televizoriai gali būti perkami net neįjungti, nes žmones pakeri dizainas.
Kiek dėmesio jūsų bendrovė skyrė tam, kad žalia spalva jūsų gaminio pakuotėje būtų tikrai tokia, kokios pageidavote? Veikiausiai ne tiek jau daug. Ar tai užkliuvo jūsų klientui – veikiausiai taip, nes vietoj žalios, kuri turėjo vaizduoti pievą, jis mato žalią, kurią labiau sutapatina su mišku. Atrodo, menkavertė smulkmena, tačiau, tarkim, šokoladinių batonėlių „Snickers“ gamintojai jau seniai giriasi, kad jų ruda spalva ant pakuotės yra šokolado atspalvio ir formuoja lūkesčius apie tai, kokį šokoladą žmogus ras praplėšęs pakuotę. O štai konkurentai, dažantys pakuotę ne šokolado atspalvio ruda spalva, klysta, nes žmogus, tikėdamasis viena, išpakavęs gauna visai ką kita ir giliai širdyje dėl to nusivilia. O pasidomėjus mokslo tyrimais paaiškėja, kad tinkamas šokolado atspalvis net verčia žmogų seilėtis, nes pamačius pakuotę pagalvojama apie šokoladą. Gal todėl žalią šokolado pakuotę išvysime labai retai.
Taigi, tikėkimės, kad jums kilo noras savo bendrovėje į dizainą pažvelgti kitaip ir nebemanyti, kad dizainas – tai tik logotipas ar gaminio išvaizda (pakuotė). Kad galbūt reikėtų net ir raštus duoti dizaineriui patvarkyti, kad jie atrodytų nepriekaištingai, o jūs atrastumėte, kad yra ne tik „Times New Roman“ ir „Calibri“ šriftai. Kad galbūt laikas perdažyti įkyrėjusias sienas, perstumdyti baldus – ir ne pagal fengshui ar „turi netrukdyti praeiti“ principą, o pasinaudojus interjero dizainerio paslaugomis.
Nepamirškite, kad unikalumas pastebimas. Jei pasirinksite tą patį kelią, kuriuo keliauja visi, galų gale atsirasite ten pat, kur ir visi kiti.
Logotipo galia
Apie bendrovės logotipą galime kalbėti tiek meno, tiek mokslo aspektu. Nors informaciją žmogus priima ir apdoroja skirtingomis priemonėmis, visų pirma valgome akimis. Pakanka vos aštuonių sekundžių, kad suprastumėme, ar matomas dalykas mums patinka, ar jis mums gražus ir įsimintinas, ar kelia šleikštulį, ar tiesiog prabėga pro akis. Kai žmogus pamato bendrovės logotipą, antras dalykas po patikimo – pasitikėjimas. Jei logotipas žmogui atrodo pigus, jis jam nekelia pasitikėjimo. Jei sukelia neigiamų emocijų – taip pat nekelia pasitikėjimo. Bet jei jūsų logotipas atrodo patikimas – žmogus mokės bet kokią jūsų prašomą kainą.
Taigi, kiekvienas, manantis, kad logotipas bendrovei nėra labai svarbus, daro didžiulę klaidą. Logotipas formuoja nuomonę apie jus. Ir jei galų gale išsiaiškinote, kokią emociją turi kelti jūsų logotipas, svarbūs tampa tokie dalykai kaip spalva, šriftas, dydis, tarpai tarp raidžių, kad klientui būtų perteikta norima žinutė.
Pakartosiu – logotipas labai svarbus ir į jį galima investuoti begalę laiko ir pinigų, tačiau taip pat reikia žinoti ir tai, kada pasiekiama riba. Geras pavyzdys: jei norite nukeliauti iš taško A į tašką B, galite tai daryti pėsčiomis arba galvoti, kad gal verta išsikviesti taksi, išsinuomoti automobilį, paprašyti draugų, bet jei galvosite per ilgai, paaiškės, kad tiesiog nueiti būtų buvę greičiau. Tas pats ir su logotipu, praėjo du mėnesiai – kaip jį kuriate? Viskas, taškas, stop, nereikia pamiršti, kad pajamas gausite ne iš puikaus logotipo. Tad pasiimate tai, ką turite, ir pristatote žmonėms, jei jiems patiko – dirbate toliau. Think big, start small.
