Už teisės akto priėmimą balsavo 65 Seimo nariai, 1 parlamentaras buvo prieš ir 6 tautos atstovai susilaikė. Įstatymo pataisų priėmimą parėmė socialdemokratai, liberalai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei keletas Mišrios frakcijos atstovų.
Šįkart balsavimas buvo kitoks dėl pasikeitusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos pozicijos, mat praėjusią savaitę „tvarkiečiai“ su konservatoriais ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija balsavimą sužlugdė.
Pagal priimtas pataisas, nebeliks dabar veikiančios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos. Ją pakeis Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos įsteigta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociaciją steigti būtų įpareigotos Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Tuo tarpu ankstesnes pataisas pateikęs konservatorius Jurgis Razma ir jo kolegos siūlė į asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, Žmogaus teisių centro, Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus, tačiau tokie siūlymai Seime buvo atmesti. Kitaip tariant, konservatoriai norėjo palikti dabartinę tvarką ir nepritarė reformai.
Anot priimto įstatymo, į Visuomenės informavimo etikos komisiją asociacijos nariai deleguos po vieną savo atstovą trejų metų kadencijai. Komisija nagrinės profesinės etikos pažeidimus, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, taip pat nagrinės viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus.
Žurnalistų etikos inspektorius penkeriems metams skirs Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlys organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negalės būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Inspektoriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
