Vilioja didelėmis nuolaidomis
Prekės ženklo „Inch2” batus užsisakyti galima ir dabar, nes el. parduotuvė aktyvi. Svetainėje matyti patrauklių nuolaidų pasiūlymų – kelis šimtus eurų kainuojantys moteriški batai dabar neva nukainoti perpus.
Tai patraukė Vilniaus gidės Gabijos Lunevičiūtės dėmesį. Moteris užsisakė batų porą, tačiau netrukus suprato papuolusi į sukčių rankas.
„Šį prekės ženklą žinojau jau seniai, nemažai mano pažįstamų jau turėjo įsigiję šiuos batus. Pati prieš kelerius metus Rygoje buvau užsukusi į jų fizinę parduotuvę. Socialiniuose tinkluose pamačiau reklamą ir vėl juos prisiminiau. Buvo rudeninės nuolaidos, tad užsisakiau vienus batus. Jie nėra pigūs, su siuntimu sumokėjau apie 210 eurų.
Kol laukiau batų, pažiūrėjau „Inch2“ socialinius tinklus. „Instagrame“ pamačiau daugybės žmonių komentarų, kad tai – apgaulė, nes niekada tų batų taip ir neatsiunčia. Pirma mintis kilo, kad galbūt kas nors nulaužė jų paskyrą, nes parduotuvę ir pačius batus juk buvau mačiusi gyvai. Be to, jie nuolatos siuntinėja naujienlaiškius apie savo nuolaidas. Todėl susidaro įspūdis, kad jie aktyvūs.
Tačiau negavau jokio užsakymo numerio, todėl po kelių dienų nusprendžiau jiems parašyti. Jų svetainėje galima užpildyti užklausą, bet laukelis neveikia, siuntimo mygtukas – neaktyvus. Tada kilo dar daugiau nerimo, pradėjau daugiau domėtis šia įmone. Radau informacijos, kad įmonė jau kurį laiką paskelbta nemokia, daug skundų, daugybė paimtų užsakymų ir negrąžintų pinigų už labai didelę sumą.
Svetainėje nurodyti kontaktinis numeris – parduotuvės Rygoje, tačiau jis neveikia. Šalia nurodyti ir lietuviško butiko, kuris kadaise pardavinėjo jų batus. Pasiskambinusi sužinojau, kad net ir buvę partneriai negali su jais susisiekti. Prašė jų kontaktus išimti iš svetainės, bet jau keletą metų nepavyksta užmegzti jokio ryšio“, – pasakoja moteris.
Vis dėlto G. Lunevičiūtei pavyko atgauti pinigus. Tačiau ne iš pačio pardavėjo, o savo banko. Apie tai skaitykite žemiau.
Delfi taip pat bandė susisiekti nurodytais kontaktais, tačiau niekas neatsiliepė. Svetainėje nurodytas žiniasklaidos atstovo el. paštas, tačiau jis – neegzistuoja.
Socialiniai tinklai „lūžta“ nuo įtūžusių klientų
Socialiniai tinklai „lūžta“ nuo įtūžusių klientų. Nors paskutiniai „Inch2 „įrašai feisbuke ir Instagrame paskelbti pernai pavasarį, po jais pilna komentarų apie negautas prekes ir pinigus. Iš skirtingomis kalbomis parašytų žinučių galima suprasti, kad pirkėjai – iš viso pasaulio. Vieni tvirtinę jau daugiau nei metus laukiantys užsakymo, kiti vadina vagimis ir grasina policija.
Europos vartotojų centras Latvijoje Delfi informavo, kad pernai ir šiemet iš viso sulaukta per 200 vartotojų skundų dėl „Inch2“ veiklos. Be to, šiuo klausimu suteikta dar keli šimtai konsultacijų.
Didžioji dauguma gautų skundų yra tarpvalstybiniai, daugiausia iš ES vartotojų: Lietuvos, Estijos, taip pat trečiųjų šalių – Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Japonijos ir kt.
Pagrindinės problemos ir situacijos, su kuriomis susidūrė vartotojai: nepristatytos užsakytos ir apmokėtos prekės, daug kartų pratęstas pristatymo terminas, daug mėnesių negrąžinami pinigai, jei vartotojas nutraukia sutartį po to, kai prekybininkas nepristatė užsakytų batų.
Policija baudžiamosios bylos nepradeda
Vis dėlto panašu, kad policija į šią sukčių aferą net nėra įsitraukusi.
„Policija dažniausiai atsisako tokius atvejus tirti, motyvuodami tuo, kad tai civiliniai teisiniai santykiai“, – sako Europos vartotojų centro Lietuvoje atstovė.
Europos vartotojų centras Latvijoje apie sukčiaujantį pardavėją pranešė Latvijos policijai, bet ši baudžiamosios bylos nepradėjo.
2014 m. įmonė SIA „Animo forti“ (prekinis ženklas – Inch2) registruota Latvijoje. Ją įkūrė latviai Olga ir Edwardas Petersonai. Europos vartotojų centras Latvijoje informavo, kad šių metų kovo 30 d. ji buvo paskelbta nemokia.
Steigia įmones kitose šalyse
Vartotojų teisių specialistai informuoja, kad įmonė nebėra registruota Latvijoje. Asmenys, prekiaujantys „Inch2“ batais, įsiteigė naują įmonę Lenkijoje, Estijoje ir Portugalijoje.
„Pardavėjas sėkmingai veikė Latvijoje nuo 2014 m. ir vykdė įsipareigojimus pirkėjams, tačiau, panašu, kad pandemija galėjo turėti įtakos finansinei situacijai ir įmonei šių metų kovą iškelta bankroto byla.
Šiuo metu kitas ūkio subjektas vykdo veiklą. Remiantis svetainės informacija, įmonė registruota Portugalijoje.
Šiai dienai turime 2 vartotojų skundus iš Lietuvos, susijusius su prekiniu ženklu „Inch2“, kai pirkimas buvo ne iš Latvijoje registruoto pardavėjo. Viena byla perduota Europos vartotojų centrui Lenkijoje, o kita – Europos vartotojų centrui Estijoje. Pagal dokumentus ir mokėjimus, galimai pardavėjas registruotas tose šalyse. Kol kas dar laukiame rezultatų, ar pavyks išspręsti“, – komentuoja Europos vartotojų centro Lietuvoje vyriausioji specialistė Rasa Tiaškevičienė.
Prieš porą metų skirta 10 tūkst. eurų bauda
Nors gali atrodyti, kad bankrutavus įmonei, prisidengdami jos prekės ženklu siautėti pradėjo ne įmonės savininkai, o sukčiai, tačiau duomenys ir komentarai socialiniuose tinkluose rodo, kad dar gerokai prieš bankrotą sukčiavimo apraiškų būta. Įmonei prieš porą metų skirta net 10 tūkst. eurų bauda.
Dar 2019 metais Europos vartotojų teisių centras iš viso gavo 118 vartotojų skundų, tarp jų ir iš kitų ES valstybių narių vartotojų, dėl bendrovės vykdomos komercinės veiklos. Tuo metu už neįvykdytus užsakymus ir grąžintas prekes įmonė buvo skolinga apie 21 tūkst. Eur.
Delfi vartotojų teisių gynėjų pasiteiravo, kodėl institucijos nesiima jokių veiksmų, siekiant sustabdyti el. parduotuvės veiklą ir apsaugoti vartotojus nuo tolesnių apgaulių.
„Latvijos institucijos ėmėsi visų savo jurisdikcijoje galimų veiksmų ir priemonių: Latvijos vartotojų teisių apsaugos centras 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį pardavėją nutraukti nesąžiningos komercinės veiklos vykdymą bei nubaudė 10 tūkst. eurų bauda.
Sprendimas apskųstas, tačiau teismas jį paliko galioti. Sprendimo vykdymo procedūros buvo vykdomos iki tol, kol pardavėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Apie sukčiaujantį pardavėją centras pranešė ir policijai, nors policija baudžiamosios bylos dėl tam tikrų priežasčių nepradėjo“, – komentuoja nacionalinė Latvijos vartotojų teisių institucija.
„Reikia pripažinti, kad vartotojų teisių užtikrinimo metodai yra veiksmingi tuo atveju, kai prekiautojas linkęs bendradarbiauti ir nutraukti savo nesąžiningą veiklą, tačiau labai sudėtinga susidoroti su sukčiaujančiu prekiautoju, kuris neturi sąžiningų verslo tikslų rinkoje ir keliasi tai iš į vieną, tai į kitą šalį, kad pasislėptų nuo savo klientų“, – priduria Latvijos vartotojų gynėjai.
Kur kreiptis negavus prekės ir pinigų?
Jie informuoja, kad vartotojai, kurie buvo įsigiję ir negavo prekių ar pinigų grąžinimo iš Latvijoje registruotos įmonės SIA „Animo forti“, turėtų kreiptis į bankroto administratorių, nes įmonei Latvijoje yra iškelta bankroto byla. Čia galima rasti informaciją, kaip pateikti kreditorinius reikalavimus. Tai dar galima padaryti iki lapkričio 2 d.
Jeigu vartotojai pirko ir negavo prekių ar pinigų grąžinimo (už grąžintas prekes) ne iš Latvijoje registruotos įmonės, nes įmonė Latvijoje nuo bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdo, ir mokėjo kreditine ar debetine kortele, gali kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo (angl. charge back) procedūros galimybių.
Jeigu banke negalės pritaikyti pinigų susigrąžinimo procedūros ar vartotojas mokėjo ne kortele, tai nepavykus išspręsti problemos savarankiškai, galima kreiptis nemokamos pagalbos ar patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.
Vartotojų teisės atkreipia dėmesį, kad pirkėjams norint apsisaugoti nuo tokių įmonių užtektų prieš perkant tik paieškoti informacijos per „Google“ ar pažiūrėti pardavėjo „Facebook“ profilį, kur yra daug atsiliepimų apie nepristatytas prekes.
Kaip per banką atgauti pinigus?
Kaip jau minėta anksčiau, G. Lunevičiūtei iš banko pavyko atgauti pinigus už negautą prekę. Apie tokią galimybę ji sužinojo, beskaitydama užsieniečių komentarus.
„Paskambinau į banką, man pasakė, kad nėra skirtumo, ar pirkta su kreditine, ar debetine kortele, nurodė žingsnius, ką reikia daryti. Banko darbuotoja paprašė atsiųsti ekrano vaizdus, mokėjimus. Po kurio laiko, maždaug praėjus 5–6 savaitėms nuo pirkimo, pinigus atgavau į savo sąskaitą.
Be to, bankas iškart nemokamai pakeitė ir mano kortelę. Pirkimo metu suvedžiau savo kortelės duomenis – nelabai aišku, kam ir kur tie duomenys nukeliavo.
Manau, kad daug žmonių nesikreipia, nes galvoja, kad „durnas ir pats kaltas“. Tačiau kreiptis – būtina. Kitas mitas – kad galima atgauti pinigus, tik mokėjus kreditine kortele, bet ir su debetine viskas vyksta ta pačia tvarka“, – pasakoja moteris.
SEB bankas informuoja, kad jei klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į savo banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.
„Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas.
Pagal „Mastercard“ taisykles, įsigijus fizines prekes, pavyzdžiui, batus, kosmetiką, iš bankrutavusio prekybininko ar prekybininkui subankrutavus vykdant užsakymą, ir klientui negavus prekių per pažadėtą laikotarpį, jis turi teisę kreiptis į savo banką ir prašyti grąžinti pinigus nedelsiant, kai tik sužino apie bankrotą arba praeina prekių pristatymo terminas.
Tos pačios taisyklės sako, kad prekybininko bankas turi grąžinti pinigus kliento bankui, jeigu nuo prekybininko pažadėtos pristatymo dienos nepraėjo daugiau nei 120 dienų ir pirkėjas galėjo tiksliai apibūdinti įsigytas prekes“, – komentuoja SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pirkti internetu ir vietinėse, ir užsienio elektroninėse parduotuvėse tampa vis labiau įprasta, tačiau, deja, tai itin patogu ir sukčiams, kuriantiems fiktyvias parduotuves ir bandantiems išvilioti pinigus. Taigi kaip atskirti tikrą ir fiktyvią elektroninę parduotuvę?
„Visų pirma, atkreipkite dėmesį į prekių kainas: jei jos įtartinai mažos, tai jau signalas sunerimti. Kitas signalas – trumpai galiojančios didelės nuolaidos, kai pirkėjui daromas spaudimas, kad prekių tuoj neliks.
Apsiperkant nežinomose elektroninėse parduotuvėse pravartu įvertinti ir atsiliepimus apie kitų pirkėjų patirtį, paskaityti atsiliepimus, patikrinti, ar pardavėjas nurodo kontaktus, kuriais galima su juo susisiekti“, – sako banko atstovė.
