„Ikiteisminis skolų išieškojimas yra tinkamai nesureguliuota veikla“, – sako advokatas Karolis Rugys.
„Jeigu suma kasdieninė – paslaugų, telefono, komunalinės – tie dalykai papuola į pilką zoną. Ir čia yra kreditoriaus požiūrio klausimas“, – teigia advokatas Remigijus Rinkevičius.
Nesusipratimai dėl elektroninių sąskaitų
Regimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) naujos statybos name Kaune sausio mėnesį įsigijo butą nuomai, nuo kovo ten gyvena nuomininkai. Pasirinkus namo administratorių norėjo jam mokėti internetu, tačiau gegužės pradžioje gavo sąskaitą su įsiskolinimu, o dar maždaug po mėnesio į klausimo sprendimą įsitraukė ir skolų išieškojimo bendrovė.
„Ar tikrai „Civinity“ taikė protingus terminus skolos apmokėjimui, ir nepraėjus nei mėnesiui inicijavo skolos išieškojimo procedūras? Negana to, kasdien sulaukiu skambučių, SMS žinučių bei grasinančių laiškų iš „Legal Balance“ ne tik apmokėti „Civinity Namai“ įsiskolinimą, tačiau ir padengti šio proceso išlaidas“, – teigia Regimantas.
„Tokie laiškai bei grasinimai kelia didžiulį stresą, ir manau, ne aš vienas sulaukiu tokio pobūdžio laiškų, žinučių bei skambučių“, – priduria jis.
Skaitytojas tikina, kad galimai siųstų popierinių sąskaitų jis negavo, laukė jų internetu, o visa tolesnė komunikacija su namo administratoriumi buvo bergždžia.
„Civinity Namai Kaunas“ komentavo „Delfi“, kad klientui buvo ne kartą priminta apie mokėtinas sąskaitas.
„Sulaukus kliento klausimo, kodėl portale „Viena sąskaita“ nėra įtraukta pirmosios sąskaitos suma, į jį atsakėme paaiškindami, kad portalas veikia taip, jog pirmą kartą prisidėjus paslaugas jame klientas pats turi įvesti priskaičiuotą sumą, nuo kito mėnesio sistema automatiškai įtrauks mokėtiną sumą“, – rašoma komentare.
Anot bendrovės, informaciniai pranešimai apie artėjantį sąskaitos mokėjimo terminą yra siunčiami mėnesio pabaigoje „maloniai primenant apie dar neatliktą mokėjimą kliento nurodytu elektroniniu paštu, tai yra, klientui patogiu būdu, kaip ir kita susijusi informacija“.
„Priminimai apie neapmokėtas sąskaitas ar artėjančius mokėjimo terminus klientui el. paštu vien gegužės mėnesį siųsti du kartus. Išieškojimui skola atiduodama tik tuo atveju, jei yra pradelsiamas mokėjimo terminas ir neatsižvelgiama į priminimus“, – sako „Civinity Namai Kaunas“.
Teisinių technologijų bendrovė „Legal Balance“, teikianti skolų išieškojimo ir kitas paslaugas, sako, kad jos veiksmai teisėti, o grasinamo pobūdžio laiškų nesiunčia.
„Savo veikloje UAB „Legal Balance“ vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais, bendrauja dalykiškai, siekia padėti išspręsti susidariusias situacijas. Grasinantys pranešimai mūsų veikloje yra netoleruojami (…) .
Teikti detalią informaciją apie sutartinius santykius su UAB „Civinity namai“, taip pat duomenis apie šio asmens skolą, jos susidarymo aplinkybes ar išieškojimo eigą atsisakome, kadangi tai būtų bendrovės prisiimtų konfidencialumo įsipareigojimų ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimas“, – komentavo „Legal Balance“.
Žmogus sako pavargęs nuo žinučių ir laiškų
Regimantas gegužės 9 dieną sulaukė sąskaitos iš „Civinity“ dėl 40 eurų apmokėjimo su prašymu apmokėti įsiskolinimą iki gegužės 31 dienos. „Legal Balance“ birželio 8 dieną siuntė žinučių ir laiškų, kad reikia apmokėti 62,18 eurų skolą ir 18 eurų skolos išieškojimo išlaidas. Žinutėse rašoma „raginame kuo skubiau skolą padengti, kitu atveju skola bus perduota teismui“.
Sprendžiant iš Regimanto pateiktos informacijos, tokių žinučių jis per dieną gaudavo ne po vieną.
„Kiek pagrįsti „Legal Balance“ reikalavimai sumokėti 18 eurų? Nes nebuvo nei teismo, nei kažkokio kito galimo skolos išieškojimo. Tuo labiau, kad terminai, per kurį buvo nesumokėta ir kada imtasi kraštutinių priemonių, sakyčiau neprotingai trumpi“, – įsitikinęs naujo buto savininkas.
„Legal Balance“ teigia, kad jos veiksmų teisėtumą pagrindžia teisės aktai.
„Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.57 str., 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p., išlaidas, susijusias su prievolės vykdymu, turi apmokėti skolininkas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Legal Balance“ asmenims, kurie vėluoja vykdyti pinigines prievoles, taiko skolos administravimo mokesčius, kurių dydis priklauso nuo skolos sumos, atliekamų išieškojimo veiksmų ir kitų objektyvių aplinkybių“, – rašoma bendrovės komentare.
Regimantas sako išgirdęs pasiūlymų blokuoti žinutes ir jų nepaisyti. Skolą „Civinity“ atžvilgiu jis jau apmokėjo.
„Legal Balance“ nemokėjau, man įdomu, ar jie teisėtai reikalauja (...). Įdomu teisininkų komentaras, ar gali kažkokia įmonė sakyti „tau uždėsime mokestį, be teismo, be nieko“, – klausia vyras.
Teisininkas: čia yra pilkoji zona
„Civilinis kodeksas (CK) realiai numato tokią teisę, parašyta, kad privalote padengti ir skolos išieškojimo išlaidas, jeigu laiku neįvykdėte prievolės“, – sako teisininkas.
Pasak jo, pagal tokią CK prezumpciją logiška teigti, kad asmeniui įsiskolinus, jo kreditorius gali patirti papildomų išlaidų susigrąžindamas skolą, tad būtų teisėta reikalauti tokių išlaidų atlyginimo.
Vis dėlto dažniau teismų praktikoje matyti kitoks paveikslas: iš teorinės pusės reikalavimas atlyginti išieškojimo išlaidas teisėtas, bet praktiškai - jos priteisiamos rečiau.
„Didžioji dalis išlaidų, kurios yra teikiamos nagrinėjant teisme ir prašomos priteisti iš skolininko, – jeigu jau ginčas pasiekė teismą, – neprilyginamos išlaidoms, atitinkančioms įprastas nagrinėjimo išlaidas, kurios yra: vertėjai, žyminis mokestis ir advokatai – štai šitos trys pagrindinės išlaidos yra, kurios prisiteisia, jeigu laimėsi bylą. O kitas tau teks įrodinėti“, – aiškina teisininkas.
„Turėjau daugiau atvejų turėjęs, kada nepriteisiamos skolų išieškojimo išlaidos“, – sako pašnekovas.
Anot jo, teismuose sprendimai dažniau palankesni skolininkams, negu kreditoriams.
„Pilka zona. Jeigu preciziškai žiūrėtume Civilinį kodeksą, numatyta „išlaidos patirtos“. Aš tai labiau palaikyčiau kreditorių pusę, todėl, kad jeigu man kažkas skolingas, aš skiriu tam laiką ir dėmesį, tai aš tą laiką ir dėmesį skiriu ne todėl, kad tai noriu padaryti, bet dėl to, kad tu esi skolingas“, – argumentuoja ekspertas.
Ar mokėti išieškojimo įmonei, ar kreditoriui?
Advokatas K. Rugys teigia, jog su skolų išieškojimo bendrovėmis susidūrusiems asmenims dažnai kyla klausimas, ar teisėtai skolų bendrovės reikalauja, kad mokėjimas būtų atliktas ne paslaugos teikėjui tiesiogiai, o būtent skolos išieškojimo bendrovei.
„Paslaugos teikėjas gali būti perleidęs savo reikalavimą į skolininko prievolę, todėl skolų išieškotojo reikalavimas yra teisėtas tuo atveju, jeigu skolininkui raštu buvo pranešta apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant tai patvirtinančius duomenis.
Tačiau esą praktikoje vyrauja situacijos, kuomet reikalavimo teisės nėra perleistos. Rekomenduojama susisiekti tiesiogiai su paslaugos teikėju ir paprašyti paaiškinti, koks prievolės įvykdymas yra tinkamas.
„Savo ruožtu skolų išieškojimo bendrovė tokiu atveju turi pateikti tinkamą įgaliojimą ar kitą dokumentą, kuris patvirtintų, kad prievolė gali būti vykdoma ne tiesiogiai kreditoriui, o būtent jiems“, – aiškina advokatas.
R. Rinkevičius taip pat teigia, kad jeigu kreditorius kam nors suteikia pavedimo teisę už jį įvykdyti išieškojimą ir gauti pinigus, tai yra teisėta, bet tai turi būti nurodoma.
„Kol nėra privalomojo pobūdžio, vadinasi, tu veiki savo rizika, sumokėdamas pinigus kažkokiam išieškotojui – vėliau kreditorius gali sakyti: „kur mano pinigai?“, – teigia teisininkas.
Ar galima ignoruoti?
Ano jo, dalis skolų išieškojimo bendrovių, turėdamos didžiulį skolininkų srautą, neperžengia tos ribos, kada nedidelė skola verta būti paversta teisminiu dokumentu. Bet vėlgi, tai esąs požiūrio klausimas, administruojamų klausimų krūvio ir, neabejotinai, sumų klausimas.
„Jeigu suma tokia kasdieninė – paslaugų, telefono, komunalinės – tai tie dalykai papuola į pilką zoną. Ir čia yra to kreditoriaus požiūrio klausimas. Savo praktikoje net neprisimenu, kad dėl menkos sumos kažkas būtų pasikreipęs į teismą“, – aiškina advokatas.
K. Rugys teigia, kad jeigu asmuo atsisakytų mokėti skolų ieškojimo bendrovei reikalaujamą mokestį už jos veiklą, galimi keli bendrovės elgesio variantai.
Kalbėdamas apie pastarąjį bendrovių žingsnį jis sako, kad vien tik reikalavimo pateikimas nereiškia, jog sprendimas visuomet bus palankus bendrovei. Pastaroji turės įrodyti tiek išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą, pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
„Praktikoje, tik ypač retais atvejais pasitaiko, kuomet pareikalavus skolininkui yra pateikiami šie dokumentai (sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo pavedimas)“, – sako K. Rugys.
Kita vertus advokato R. Rinkevičiaus teigimu, išlaidos gali būti priteistos teismo įsakymu.
Tie patys 18 eurų gali būti pateikti prie paprasčiausio teisminio proceso išlaidų. Jeigu būtų pasinaudota paprasčiausiu teisminiu procesu, kuris vadinasi teismo įsakymas, tai teismas iš karto ir priteistų tuos pinigus“, – sako teisininkas.
Anot jo, kiekvienas bendruomenėje gyvenantis žmogus turi suvokti ir savo pareigas.
„Negaliu kaip teisininkas patarti „tu ignoruok, nemokėk“: jeigu gyveni individualiame name ir rūpiniesi viskuo pats ir tau nieko nereikia, išskyrus šiukšles, elektrą susimokėti, tai yra vienokia situacija, tu tam tikras padėties šeimininkas“, – teigia pašnekovas.
„Gali būti iš viešo administravimo įstatymo 20 darbo dienų, civilinis terminas yra vienas mėnuo, 30 sąlyginių dienų. Tai yra protingi terminai“, – kalba R. Rinkevičius.
Pasak jo, daug kas priklauso ir nuo kreditoriaus požiūrio, sumų dydžio: „čia yra tolerancijos, požiūrio, sumų klausimas ir skolininkų skaičiaus klausimas. Labai unikalu, neįmanoma nustatyti bendro elgesio“.
Patarimas: susimokėti bent jau kreditoriui, saugotis sukčių
R. Rinkevičius pataria sekti savo prievoles ir mažų mažiausiai bent jau susimokėti skolą kreditoriui, ir gali būti, kad skolos išieškojimo išlaidų nebeteks mokėti.
K. Rugys pažymi, kad įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas.
„Taigi, vienintelis būdas nepatekti į panašias situacijas yra tinkamas prievolių vykdymas. Deja, bet pažeidžiant sąskaitų mokėjimo terminas, kiekvienas iš mūsų rizikuojame sulaukti panašios situacijos“, – sako teisininkas.
Jau sulaukus skambučio ar pranešimo iš skolų ieškojimo bendrovės, rekomenduotina susisiekti tiesiogiai su paslaugų ar prekių teikėju ir įsitikinti, ar skola tikrai egzistuoja, koks jos dydis ir kokią atsiskaitymo tvarką yra numatęs kreditorius.
„Taip asmuo bus apsaugotas ir nuo galimų sukčių ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų“, – komentavo K. Rugys.
Ginčo nepavykus išspręsti, vartotojas gali kreiptis į vartotojų ginčus nagrinėjančias valstybines institucijas.
„Apibendrinant skolų išieškojimo situacijas, šiuo metu, mano nuomone, ikiteisminis skolų išieškojimas yra tinkamai nesureguliuota veikla, nėra nustatyti konkretūs įkainiai, nėra numatyta atsakomybė ir pan.
Vis dėlto šios srities sureguliavimas yra ypatingai svarbus, nes joje kyla ne tik, kad daug ginčų, tačiau matome, kad skolininkai, kurių dauguma fiziniai asmenys, nepakankamai žino savo teises, o kai kas tuo naudojasi“, – aiškina advokatas.
Jis pabrėžia, kad teisinė pagalba dažnu atveju kainuoja daugiau, nei reikalaujamos sumos, tai daugelis net ir nepagrįstas sumas susimoka.
„Neretai yra pažeidžiami asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Valstybė turėtų tinkamai išspręsti šiuos klausimus, kad būtų tinkamai saugomos tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko teisės“, – įsitikinęs teisininkas.
