Viskas, ką reikia žinoti apie alimentus: kaip nustatomas jų dydis ir kada už nemokėjimą gali grėsti laisvės atėmimas

Ko gero, ne viena vaikų turinti pora, atsidūrusi ant skyrybų slenksčio, susimąsto ne tik apie nepasisekusius santykius. Nors partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, vis tik jie turi vieną juos siejantį interesą – pasirūpinti atžalų finansine gerove. Teisinėje kalboje tai vadinama alimentais.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje po tėvų skyrybų su vienu iš tėvų pasilieka gyventi tūkstančiai nepilnamečių vaikų. Štai vien 2022-aisiais tokių vaikų buvo beveik septyni tūkstančiai.

Teoriškai visi šie vaikai, likę gyventi su vienu iš tėvų, turėtų būti išlaikomi abiejų gimdytojų, tačiau taip susiklosto ne visuomet – tam įtakos gali turėti ir teismo sprendimas, ir vengimas išlaikyti savo atžalą.

Šįkart Delfi iš esmės pasidomėjo alimentų mokėjimo Lietuvoje tvarka. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Eimantas Kadys paaiškino, pagal kokius svarbiausius kriterijus yra nustatomas alimentų dydis, kokias sumas gali prisieiti mokėti išsiskyrusiems tėvams ir kas gresia, jei yra vengiama mokėti.