Viruso sukrėtimas: kodėl krenta pensijų fondų vertė ir ką reikia žinoti jų dalyviams?

II ir III pakopos pensijų fondai veikia investuodami savo dalyvių įmokas finansų rinkose. Per ilgą laikotarpį uždirbama grąža sudaro galimybę sukaupti didesnę pensiją, negu buvo įdėta lėšų. Tai – pagrindinis pensijų fondų veikimo principas, veikiantis visame pasaulyje.

Tačiau šiuo metu finansų rinkose – neramūs laikai. Didžiausia pasaulyje JAV akcijų rinka šį pirmadienį skaičiavo ryškiausią kritimą nuo pat 1987 m. Pagrindiniai biržos indeksai nuo šių metų pradžios yra praradę daugiau kaip 20 proc. vertės. Saugiais vertybiniais popieriais laikomų obligacijų, arba, kitaip tariant, valstybių skolų, rinkoje svyravimai taip pat ryškūs, nors ir gerokai mažesni.

„Akcijos ir obligacijos yra pagrindinės pensijų fondų investicijos visame pasaulyje. Nenuostabu, kad rinkoms raudonuojant, fondų rezultatai taip pat yra neigiami. Tačiau gyventojams, sunerimusiems dėl savo pinigų saugumo, reikia prisiminti, kad pensijų fondai yra ilgalaikė investicija – svarbu ne tai, kiek vertė pasikeitė per pastarąsias savaites, o kokia ji bus dalyviui išeinant į pensiją“, – teigia Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.

Kas prarado daugiausiai?

Pasak specialistės, didžiausius praradimus šiuo metu mato pensijų fondų dalyviai, pasirinkę didžiausios rizikos fondus, kuriuose visos arba beveik visos lėšos investuojamos į akcijas. Tiek II, tiek III pensijų pakopose, remiantis gyvenimo ciklo principu, tai bus tie dalyviai, kuriems iki išėjimo į pensiją liko 20, 30 ar 40 metų.

„Be abejo, nėra malonu matyti, kai sukauptų pinigų vertė krenta. Tačiau tai yra normalus procesas – galime prisiminti, kad per praėjusius metus kai kurie fondai uždirbo daugiau nei 20 proc. grąžos. Šiuo metu jie skaičiuoja panašų minusą, tačiau istorinė patirtis rodo, kad ilguoju laikotarpiu augimas nusveria kritimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2004 m. iki 2019 m. pensijų reformos veikę II pakopos fondai uždirbo vidutiniškai 4,2 proc. grąžos per metus, nepaisant šio laikotarpio viduryje ištikusios finansų krizės“, – atkreipia dėmesį A. Paliukaitė.

Kiek kitokia situacija – tų žmonių, kurie jau netrukus išeis į pensiją, nes trumpalaikiai praradimai šiuo atveju gali turėti realios įtakos.

„Tačiau pagal gyvenimo ciklo principą žmonės, į pensiją išeisiantys per kelerius ateinančius metus, kaupia fonduose, kurie į akcijas beveik arba visai neinvestuoja. Pagrindinis turtas šiuo atveju – obligacijos. Todėl net ir šiuo laikotarpiu, kai rinkose dedasi sumaištis, šių fondų rezultatai ne tai stipriai paveikti“, – sako A. Paliukaitė.

Ji primena, kad gyvenimo ciklo principas – kai jaunesni dalyviai investuoja rizikingiau, o vyresni – konservatyviau – II pensijų pakopoje nuo praėjusių metų įgyvendinamas automatiškai. III pakopoje dalyvis pats renkasi riziką, tačiau ir šiuo atveju pagal investavimo teoriją rekomenduojama rinktis rizikingesnius fondus, kai iki pensijos yra dar daug laiko.

Fondo keitimas gali nepadėti

Ar III pensijų pakopos dalyviams verta keisti fondą?

„Žinoma, kiekviena situacija yra individuali ir šiuo atveju turbūt teisingiausia būtų pasikonsultuoti su specialistu. Tačiau dažnai investuojant taikoma taisyklė kritimui įsibėgėjus nekeisti strategijos ir nefiksuoti nuostolių – istoriškai po kiekvieno kritimo sekė augimas, nors kartais jo tekdavo laukti ilgiau, kartais – trumpiau. Pasirinkęs konservatyvesnį kelią dalyvis gali praleisti augimą ir likti su nuostoliais“, – paaiškina A. Paliukaitė.

Kita vertus, pasak jos, jei fondas iš tiesų šiuo metu neatitinka gyventojui rekomenduojamo rizikos lygio, apie tai verta pasikonsultuoti su specialistais.

Pasak jos, savo ruožtu pensijų fondų valdytojai imasi aktyvių sprendimų, kurie neigiamą efektą sumažintų – pavyzdžiui, mažina rizikos lygį, į didesnius svyravimus linkusias turto klases keisdami konservatyvesnėmis investicijomis.