Internetinėje erdvėje vaikinas rašo blogą pavadinimu „HonestFire“, tačiau kalbintas savo tikrojo vardo ir pavardės atskleisti nepanoro. DELFI jaunąjį investuotoją pavadino Kristijono vardu.

Investuoja į paskolas

25-erių metų, gyvena Vilniuje, Jungtinėje Karalystėje baigė sporto vadybos studijas, o šiuo metu sostinėje ne pagal specialybę dirba viename stiklinių ofisų, – taip save, vengdamas pasakyti savo vardą ir prasižioti daugiau nei turėtų, pristatė telefonu kalbintas vaikinas.

Jis – nuoširdus – viešumo nenori, tačiau tuo, kaip gyvena šiandien – mielai sutiko pasidalinti su visais skaitytojais.

Kristijonas pasakojo, kad nuo to, kada grįžo į Lietuvą, praėjo jau treji metai, o pirmą kartą apie FIRE judėjimą (išėjimą į ankstyvą „pensiją“- DELFI), išgirdo visai neseniai – vos prieš pusmetį.

Tiesa, tada savo darbą čia padarė naujienų portalai, tačiau vaikinas suprato, kad nors apie tai tada dar nieko nežinojo, jis jau kurį laiką gyveno tarsi šio judėjimo šalininkas.

Pirmoji vaikino padaryta investicija buvo dar tada, kai jam buvo 16 metų. Nors, kaip atsiminė, buvo, kada ir nepasisekė, įgyta patirtis yra virtusi gera pamoka ateičiai.

Šiandien didžioji dalis jo investicijų nugula į sutelktinio finansavimo platformas, kuriose jis sakė investuojantis į paskolas.

„Tai paskolos tiek žmonėms, tiek įmonėms, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje.

Mano portfelis yra išskaidytas daugiau nei per 1 tūkst. žmonių bei įmonių, o kad viskas vienu metu bankrutuos ar žmonės visi kartu ims ir nebemokės, tai ta tikimybė sąlyginai maža. O jei taip nutiks, tada keliausiu toliau“, – iškart užbėgdamas klausimui už akių sakė jis ir patikslino, kad jo investicijų kapitalas šiuo metu siekia 20-25 tūkst. Eur.

„Ta suma, ji sąlyginai maža, o per mėnesį man generuoja apie 400 Eur pajamų dėl kurių aš neturiu nieko daryti.

Žinoma, man teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį (siekiant išsiimti pajamas-red. past.), o gal dalis paskolų dar taps nemokios, tad dar kažkokia dalis atsiims“, – skaičiavo jis.

Tiesa, investavimo jis sakė išmokęs ne iš ko kito, kaip perskaitytos literatūros bei juokavo, kad perskaitė kone visas Martyno Mažvydo bibliotekoje apie tai rastas knygas.

Pirko nukainotas prekes

Vaikinas prasitarė, kad, bendrai kalbant, nėra išlaidus, tačiau specialiai pinigų investicijoms didinti netaupo.

„Nesivaikau madų nei kalbant apie naują aprangą, nei apie naujus telefonus.

Taip pat neturiu ir mašinos, tačiau gyvenu Vilniaus centre, todėl man iki darbo su dviračiu – vos 10 min. Automobilis man net nereikalingas“, – pasakojo jis.

Visgi jis atsimena, kad yra buvę, kai jam teko smarkiai riboti savo išlaidas, mat tada dar mokėsi universitete.

„Būdavo, kad laukdavau 19 val. kada būna maisto nukainavimai ir būdavo, kad prisipirkdavau maisto su 90 proc. nuolaida.

Tada buvo mažai pinigų, reikėjo kažkaip juos įsukti. Manau, kad mažai kas apie tai kalba, bet man dėl to nėra gėda“, – atvirai sakė Kristijonas.

Šiandien jo tikslas – susikurti galimybę gauti pastovias pajamas į tai neįdedant, arba įdedant mažai pastangų, o minėtos investicijos jį ir vedančios prie tokios finansinės laisvės.

Tiesa, kaip prasitarė, nėra taip, kad investuoti pinigai šiandien kapsi ir taip kapsės savaime iki jo suplanuotos pasiekti sumos. Vaikinas griežtai yra užsibrėžęs kiekvieną mėnesį papildomai investuoti po 600 Eur iš savo gaunamo atlyginimo.

„Augimas lėtas, bet reikia kantrybės, kad portfelis padidėtų. Tai, ką turiu šiandien, sutaupiau per trejus metus ir stengiuosi tų pinigų neliesti ir neišsiiminėti“, – tikino jis.

Jei pinigai dings – užsidirbs dar

Paklaustas, ar nebaisu, kad vieną dieną investicijos nueis vėjais, Kristijonas pasakojo dėl to nesijaudinantis.

„Jaudinčiausi tada, jei visi 20 tūkst. būtų paskolinti vienam žmogui arba vienai įmonei, o kai yra daugiau nei 1 tūkst. žmonių, nebijau.

O jei kartais kažkas bus negerai, ta suma dar yra ta, kurią aš galiu sau leisti prarasti, man 25-eri, o aš tuos pinigus anksčiau ar vėliau vis tiek uždirbsiu“, – štai tokį požiūrį į situaciją pateikė vaikinas.

Jis neslėpė – pinigus jam jau yra tekę prarasti, tačiau visiems visko būna.

„Štai prieš mėnesį bankrutavo vienas iš startuolių, į kurį buvau investavęs. Praradau 1 tūkst. Eur – tragedijos nenutiko.

Jei aš jausčiau, kad nemiegu naktimis ir rūpinuosi dėl to, tai man jau būtų ženklas, kad reikia kažką keisti. Gyvenu visiškai ramiai, o praradimus priimu kaip pamokas“, – sakė jis.

Nuo tokių investicijų ir FIRE judėjimo, kaip sakė, vaikiną yra bandęs atkalbėti tik vienas žmogus – jo močiutė.

„Ji man vis pasakojo apie „Sekundės“ banką“, – su šypsena atsiminė jis.

Planuose – 200 tūkst. Eur

Visgi šiandien Kristijono tikslas nėra susitaupyti tiek, kad galėtų niekada nebedirbti.

„Tas, kas atostogavo bent savaitę nieko neveikiant, žino, kad galima išprotėti. Mano tikslas ne tas.

Aš turiu hobį, susijusį su sportu, kuris man teikia malonumą, bet neteikia tiek pinigų, kad būtų galima pragyventi.

Mano tikslas, kad iki man sueis 35-eri aš turėčiau tą pinigų sumą, kad galėčiau rinktis, ką veikti gyvenime “, – apie planus po dešimtmečio sakė jis ir užsiminė, kad tam, jog jaustųsi ramus jam užtektų 200 tūkst. Eur investicijų.

„200 tūkst. kapitalas užtikrintų man pastovias pajamas ir tai, kad galėčiau laisvai gyventi turint savo hobį. Man patinka ir mano darbas, tai galbūt tiktų tiesiog dirbti mažiau“, – kalbėjo vaikinas ir pridūrė, kad jo tikslas nėra gulėti po palmėmis.

„Man patinka dirbti ir man patinka tobulėti, tiesiog kartais atsiranda dalykų, kurie mane varžo.

Man norisi daugiau laisvės“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (253)