Vilnietę pykdo pensijų fondų tvarka: kaupimą sustabdė, atsiimti pinigų negali, o per praėjusius metus prarado 500 eurų

Vilnietė Virginija „Delfi“ pasakojo pensijai II pakopoje anksčiau kaupusi „Swedbank“ banke, tačiau dar 2019-aisiais, kada buvusi galimybė kaupimą stabdyti neterminuotai, taip ir padariusi.

2022 sausio pradžioje, kaip moteris skaičiavo, jos sukauptos lėšos fonde siekė 3745 Eur, tačiau praėję metai jį gerokai aptirpdė.

„Vyko krizės, karas, todėl fondai krito, o nors aš nebekaupiu, mano pinigus fondai toliau investuoja.

Iš turėtų 3745 Eur man per praėjusius metus liko 3183 Eur“, – skaičiavo Virginija.

Ji teigė, kad nepaisant per metus turėto 544 Eur nuostolio, jai teko susimokėti ir turto valdymo mokestį, kuris, jos atveju, siekė beveik 17 Eur.

„O pas mano brolį, kuris taip pat kaupimą sustabdęs, sumos nukrito dar labiau, beveik 1000 Eur.

Aš noriu pasakyti, kad tokia situacija – ne pas mus vienus. Nors kaupimas sustabdytas, nuostolių – labai daug“, – sakė ji.

Moteris kėlė klausimą, kodėl ji negalinti atsiimti savo sukauptų pinigų ir palaikė idėją, kad kiekvienas turėtų turėti tokią galimybę.

„Pinigai ir taip su metais nuvertėja, dar „į minusą“ mus varo fondai taip investuodami“, – ant fondų pyko ji ir teigė esanti įsitikinusi, kad „į pliusą“ pinigai uždirbami nebus.

„Kol ekonomika prisikels, bus dar keli metai, kai mes savo pinigus tiesiog prarasime“, – aiškino Virginija.

Redakcija susisiekė su „Swedbank“. Įmonės investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis paaiškino situaciją.

„Pensijų kaupimo pakeitimo įstatyme numatyta, kad: „prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia“. Tai yra, kai sukanka pensinis amžius arba būna paskirta išankstinė pensija.

Todėl, nepaisant neterminuoto įmokų mokėjimo sustabdymo, sukauptos pensijų lėšos yra investuojamos, o sukaupto turto vertė yra apskaičiuojama tokiu būdu – turimas pensijų fondo vienetų kiekis padauginamas iš pensijų fondo vieneto kainos, kuri nuolat kinta“, – tvarką aiškino T. Gudaitis.

Pasak jo, svarbu suprasti, kad fondų rezultatai priklauso nuo finansų rinkų, į kurias nukreiptas kaupiančiųjų turtas.

„Praėjusieji 2022 metai buvo neramūs, o pasaulio finansų rinkos metus užbaigė atsitraukdamos nuo 2021-ųjų pabaigoje pasiektų istorinių aukštumų.

Pokyčiai akcijų, skolos vertybinių popierių ir valiutų rinkose buvo skaičiuojami dešimtimis procentų, o kai kurių energetinių resursų kainų svyravimai matuoti net kartais.

2022 m. išsiskyrė tuo, kad sumažėjo ir akcijų indeksų ir skolos vertybinių popierių vertė. Tokia nepalanki situacija, kuri rinkose pasitaiko maždaug vieną kartą per 30 metų, lėmė panašaus masto lėšų vertės sumažėjimą skirtingų amžiaus grupių gyvenimo ciklo fonduose“, – sakė jis.

Visgi, kaip patikino, imant ilgesnį laikotarpį, pensijų fondų grąža yra teigiama.

„Svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir fondų vienetų kainos vėl turėtų pradėti augti, kaip ir pati sukaupta suma“, – ramino jis.

T. Gudaitis aiškino ir tai, kad turto valdymo mokestis reguliuojamas įstatymais ir yra fiksuotas – jis siekia ne daugiau kaip 0,5 proc. nuo sukaupto turto vertės ir 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonde.

„Net ir esant neigiamai grąžai, pensijų fondų turtą reikia administruoti/investuoti.
Pavyzdžiui, ir esant +29 proc. teigiamai grąžai, kaip buvo 2021 m., ir +24 proc. per 2019 m. – turto valdymo mokestis yra toks pat, jis nėra nei didinamas, nei mažinamas, atsižvelgiant į grąžą.

Į turto valdymo mokestį įtraukti visi įmanomi atskaitymai ir išlaidos“, – sakė jis.