Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8,9 proc. iki 751,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo metų pradžios padidinta minimali mėnesio alga (MMA) ir politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, nuo gegužės padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2018 metų liepos–rugsėjo mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai padidėjo 3,7 proc. ir 3,3 procento.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį padidėjo 2,2 proc., o per metus išaugo 6,2 procento.
Ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1020,4 euro, privačiame sektoriuje – 946,9 eurų, arba atitinkamai 7,6 proc. ir 1,8 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį išaugo 6,7 proc. iki 785,9 euro, privačiame sektoriuje – 1,6 proc. iki 735,6 euro.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 12,5 proc. ir 8,3 proc., o išmokėtas – 11,4 proc. ir 7,7 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį padidėjo atitinkamai 5,5 proc. ir 0,5 proc., per metus – 8,7 proc. ir 5,1 procento.
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose veiklose, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, kuriuose jis sumažėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,9 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išskyrus kasybą ir karjerų eksploatavimą, kurioje sumažėjo 2,8 procento.