Kaip antradienį pranešė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų pajamos trečią ketvirtį siekė 1989 eurus ir, palyginti su pernai tų pačių laikotarpiu, padidėjo 12 proc.
„Į rankas“ atlyginimas siekia 1235 eurus ir tai buvo 119 eurų daugiau nei prieš metus. Taigi, atlyginimas po mokesčių didėjo 11 proc., o metinė infliacija rugsėjį siekė beveik 4 proc. Tad realus darbo pajamų augimas siekė apie 7 proc.“, – vardijo K. Zitikytė.
Spalio duomenys rodo, kad darbo pajamos ir toliau išlaikė augimo tempą ir pasiekė 2011 eurų prieš mokesčius.
„Poveikį tam darė 15 proc. didintas minimalus darbo užmokestis ir 3 proc. didintas valstybės tarnautojų atlyginimo bazinis dydis“, – nurodė ji.
Matoma, kad 7 iš 10 darbuotojų darbo darbo pajamos didėjo, 2 iš 10 nesikeitė ženkliai, o 1 iš 10 darbo pajamos galėjo ir sumažėti. Tai, anot K. Zitikytės, galėjo lemti individualios priežastys, darbo vietos ar darbo krūvio keitimas.
„Kalbant apie ekonominius sektorius, čia padėtis išsiskyrė. Sparčiausias darbo pajamų augimas fiksuotas statybų sektoriuje, čia darbo pajamos didėjo 19 proc. (140 eurų). Augo atlyginimai ir administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbantiems – 16 proc., meninėje pramoginėje ir poilsio organizavimo – 15 proc.“, – sakė specialistė.
Statybų sektoriuje dirbantys „į rankas“ uždirba apie 970 eurų į rankas, bet buvo priežasčių, kurios galėjo prisidėti prie spartesnio jų pajamų augimo – tai skaidriai dirbančiojo kortelės atsiradimas bei pokyčiai dėl priedų mokėjimo dirbant lauko sąlygomis, sakė K. Zitikytė.
Tuo metu administracinėje ir aptarnavimo bei meninėje ir pramoginėje veikloje atlyginimų augimas buvo artimas minimalios algos augimui.
„Čia apie dešimtadalis žmonių dirba ir gauna atlyginimą, kuris yra lygus arba mažesnis minimaliai algai. Tai reiškia, kad čia dirbantys labiau pajaučia minimalios algos didinimą, nes tada visame sektoriuje pajamos auga panašiu tempu“, – nurodė ji.
Finansų ir draudimo veikloje darbo pajamos didėjo apie 14 proc.ir „į rankas“ siekė apie 1700 eurų, ryšių veikloje – 9 proc. (po mokesčių siekė apie 1800 eurų).
Sektoriuose, kuriuose dirba didžiausia dalis apdraustųjų – prekyboje ir apdirbamojoje gamyboje – darbo pajamos augo kukliau (apie 10-11 proc.). Į rankas tai sudarė apie 90 eurų siekiantį padidėjimą.
Viešajame sektoriuje atlyginimas augo panašiai kaip visoje rinkoje.
Daugiau jaunų žmonių gavo nedarbo išmoką
Didelių pokyčių dėl dirbančiųjų skaičiaus nėra – jis išaugo beveik 1 proc. (10 tūkst., palyginti su praėjusiais metais) ir siekia 1,35 mln. darbuotojų.
Darbuotojų skaičius ir toliau mažėja tik dviejuose sektoriuose – prekybos ir apdirbamosios pramonės (baldų ir medienos gamyboje, čia dirbančiųjų skaičius sumažėjo apie 10 proc.).
„Apie 3 proc. tiek vienoje, tiek kitoje veikloje apdraustųjų skaičius buvo mažesnis nei prieš metus. Prekyboje dirba 5,5 tūkst. mažiau žmonių, apdirbamojoje gamyboje – virš 7 tūkst. mažiau“, – teigė K. Zitikytė.
Tiesa, augo ir nedarbo išmokos gavėjų skaičius.
„Metų pradžioje nedarbo lygis buvo padidėjęs – tai nulėmė, jog ir nedarbo išmokos gavėjų gretos išaugo apie 14 proc., palyginti su pernai. Rugsėjį-spalį buvo apie 78 tūkst. šios išmokos gavėjų“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Kas šie žmonės?
„Šis padidėjimas buvo visose amžiaus grupėse, bet visgi didžiausias tarp jauniausių darbo rinkos dalyvių – tų, kurie yra iki 30 metų. Nedarbo išmokos gavėjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei apgyvendinimo ir maitinimo bei administracinėje ir aptarnavimo veiklose dirbantys žmonės“, – sakė ji.
Daugiau nedarbo išmokos gavėjų gyvena regionuose – Zarasų, Ignalinos, Raseinių, Rokiškio rajonuose.
Atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimų traukiasi lėtai
Tuo metu atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas uždirbančių traukiasi.
„Tai lėmė sparčiai didinta minimali mėnesio alga. Tų, kurie uždirba mažiausias pajamas, atlyginimai per metus padidėdavo 14 proc., o tų, kurie daugiausiai – 10 proc. Tai lėmė, kad skirtumas mažėjo, bet „į rankas“ dydžiai yra skirtingi“, - nurodė „Sodros“ atstobė.
Visgi lyginantis su kitomis ES šalimis Lietuva šiuo rodikliu pasigirti negali – didesnis atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių pajamų fiksuojamas tik Bulgarijoje, Rumunijoje.
„Sodra“ apžvelgė ir vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumus. Čia gerų žinių mažai – situacija kinta lėtai.
Institucijos duomenimis, vyrų atlyginimai yra 14 proc. didesni nei moterų. Vyrai uždirbo vidutiniškai 1314 eurų, moterys – 1158 eurus.
„Darbo pajamų atotrūkį tarp lyčių lemia skirtingų profesijų pasirinkimas, karjeros ir šeimos pareigų derinimas“, – pastebi K. Zitikytė.
Didžiausi atlyginimų skirtumai – apie 40 procentų – yra tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.
Vilniuje atlyginimai 43 proc. didesni nei regionuose
Skirtumai tarp atlyginimų sostinėje ir regionuose taip pat išlieka ryškūs – Vilniuje uždirbama 43 proc. daugiau nei regionuose.
Rugsėjį vidutinis atlyginimas Vilniuje siekė 2291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1602 eurus prieš mokesčius. Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.
Anot „Sodros“ ekspertės, atotrūkiui įtakos turi ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su darbo vietų trūkumu.
Dirba kas trečias neįgalusis
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, gaunančių netekto darbingumo, invalidumo arba šalpos neįgalumo pensiją. Iš jų dirba 44 tūkst.
Žmonės su negalia dažniausiai renkasi švietimo sritį, žmonių sveikatos priežiūros ar socialinio darbo veiklas, administracinę ir aptarnavimo veiklą. Jie dirba valytojais ir pagalbininkais, verslo ir administravimo specialistais, vairuotojais, pardavėjais, teigė K. Zitikytė.
„Mažiausiai žmonių su negalia dirba informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo srityse, kurios tarsi galėtų būti tinkamos žmonėms su tam tikrais specialiaisiais poreikiais. Vis dėlto pastebime, kad žmonės su negalia dažniau dirba mažesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – 20 proc. jų yra nekvalifikuoti darbininkai“, – sako „Sodros“ ekspertė.
Trečiąjį ketvirtį visų apdraustųjų vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius buvo 1985 eurai, o dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų – 1392 eurai prieš mokesčius.
Tačiau dirbantys netekto darbingumo pensijos gavėjai, prie kurių darbo pajamų prisideda ir gaunama netekto darbingumo pensija, vidutiniškai iš viso į rankas gavo 1368 eurus, kai visų apdraustųjų vidutinės pajamos po mokesčių siekė 1233 eurus.
„Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad didesnė dalis žmonių su negalia nedirba, jie gauna tik netekto darbingumo pensiją, kurios vidutinis dydis – 357 eurai“, – pastebėjo K. Zitikytė.
