Nuotolinį darbą kiekvienas vertina skirtingai
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Manto Gudo, prieš kelerius metus mes išgyvenome didžiulį socialinį eksperimentą.
„Visi buvome perkelti į nuotolį ir, neturėdami socialinių santykių, turėjome kažkaip dirbti. Šiandien mes jau gauname tikrai masinius rezultatus atgal, su visomis teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis, kas nutiko ir kuo toks nuotolinis darbas sukuria daugiau vertės, o kur jis trukdo“, – teigė jis.
Vis dėlto, kai kurios valstybės jau siūlo už darbą iš namų mokėti mažiau. Pasak M. Gudo, tai – labai individualūs atvejai.
„Kiek yra tekę kalbėti su įvairiomis įmonėmis, įvairių sektorių, visos mato tiek privalumus, tiek trūkumus. Kai kurie darbuotojai, išėję į nuotolį, kaip taisyklė, daugiau skiria ir laiko, ir pastangų, ir tai pačiai įmonės vertei sukurti, tad tikrai pasiteisino kai kam ir ši tradicija yra tęsiama, bet kai kurie žmonės pastebėjo, kad išnyksta ribos tarp darbo ir poilsio, ir, žiūrėdamas į tas pačias sienas, į tą pačią aplinką, tu nebegali atsiplėšti vakare, kai jau yra šeimos gyvenimas ir reikia ilsėtis, tai žmonės patys veržiasi į biurus ir yra pačios įvairiosios situacijos.
Vieni nori grįžti, kiti nenori ir, ko gero, tas bendras vardiklis nusistovės ties hibridiniu kažkokiu darbo modeliu“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Darbas tas pats, bet atlyginimas kitoks
Pasak pašnekovo, tai, jog už nuotolinį darbą atlyginimas būtų skaičiuojamas kitaip, pakomentuoti sunku.
„Tai yra labai kultūriniai dalykai. Nežiūrint to, kad mes esame ta pati Vakarų kultūra, vis dėlto, yra labai daug niuansų, kodėl nuo Amerikos skiriamės“, – teigė M. Gudas.
Anot jo, bandant suprasti, kodėl amerikiečiai priima tokius sprendimus, reikėtų žvelgti į atskiras aplinkybes.
„Matyt, krito našumas tam tikrų pareigybių ir, natūralu, kad įmonės siūlo tokią išeitį, kad taip, tu turi laisvę likti namuose, bet turi susitaikyti su mažesniu atlygiu. Ar tai priliptų Lietuvoje? Na, aš nesu tokių dalykų girdėjęs ir kol kas niekas apie tai nešneka“, – dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Tiesa, atsiranda ir svarstymų, jog tam, kuris dirba iš namų, reikėtų net ir primokėti, esą jis naudoja savo išteklius, pavyzdžiui internetą ar elektrą namuose. Šioje vietoje M. Gudas pasidalijo savo pastebėjimais.
„Jis taupo važiavimui į darbą, ką anksčiau vienos įmonės apmokėdavo, kitos ne. Žmogus turi daugiau laiko. Čia yra toks naujų socialinių kontraktų, naujų santykių dalykas ir reikia į kiekvieną atvejį žiūrėti individualiai“, – teigė pašnekovas.
Svarbu atrasti geriausius sprendimus
Anot M. Gudo, yra pastebėta, kad nuotolinis darbas ypatingai sunkiai priimamas vadovų ir aukštesnės grandies įmonių atstovų tarpe.
„Jiems tenka žymiai didesnis krūvis. Kai tu esi visada pasiekiamas, tavęs gali bet kada užklausti elektroninėmis priemonėmis, kaip spręsti vieną ar kitokią situaciją, tu turi ruošti strategiją, turi ruoštis susitikimams. Tai pirma grandis, kuri perdeginėja ir yra nepatenkinta, yra įvairūs vadovai, kurie įmonėms pridėtinę vertę“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, tokių atvejų, kad ar darbdavys, ar darbuotojas šioje vietoje turėtų pradėti diktuoti savas sąlygas – neturėtų būti.
„Kiekvienas žmogus yra laisvas rinktis, tai, manau, kad pirmoje vietoje yra žmogiškasis dialogas, ieškojimas geriausių išeičių ir, iš tikrųjų, pats darbuotojas ir darbdavys suranda tikrai geriausius sprendimus. Tie, kurie eina į tą kontaktą – tikrai visada juos suras“, – teigė M. Gudas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
