Gyventojai pinigų būtiniausioms prekėms ar paslaugoms negaili
„Kad kas nors atpigo – per daug to nepastebiu, iš tikrųjų. Arba tos pačios kainos, arba jos yra šiek tiek didesnės. Na, priklauso nuo to, ką naudoju“, – teigė vaikinas.
Tiesa, jis pripažino, kad taupyti buvo linkęs visada, tačiau dabar, dėl tam tikrų aplinkybių, sau leisti gali kiek daugiau.
„Kadangi esu studentas ir tik 2 metus pastoviai darbo rinkoje esu, tai man pinigų šiaip padaugėję dabar yra, bet kokiu atveju. Mano išlaidos – nėra pačios didžiausios. Daugiausiai yra skiriama keliavimui dėl darbo priežasčių. Bilietų kainos yra tos pačios, iš principo, tad ten kažko labai nepajaučiu. Maisto produktai – pasijaučia“, – pripažino jis.
Maisto produktų pigimo teigė pernelyg nepajuntanti ir kita kalbinta pašnekovė.
„Na, sunkiai atkreipiame dėmesį. Kai kaina pora centų nukrenta – kažkaip tas taip ženkliai nesimato“, – teigė ji.
Tiesa, kaip teigė pati moteris, ji nėra žmogus, kuris linkęs stipriai taupyti.
„Stengiamės, bet nelabai išeina“, – teigė ji.
Panašiai kalbėjo ir gatvėje kalbintas senjoras.
„Kaip taupysi? Valgyti tai reikia. Kiek gauni – tiek išleidi, bet kokiam mėnesiui ar dviem reikia atsargų turėti. O jeigu karas? Taip ir gyvenu. Ir kiti mano draugai taip gyvena“, – dalijosi jis.
Pamažu grįžtama į normalias vėžes
Specialistai sako, kad infliacija slopsta. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, stebint infliacijos dinamiką, galima matyti, kad skaičiai mūsų jau nebegąsdina.
„Pernai metais, atitinkamu laikotarpiu, tai yra rudenį, fiksavome 24 procentų kainų augimą per metus. Tai buvo išties netipinis reiškinys ir tokio masto infliacija mus išties gąsdino. Šiemet jau tas metinis kainų ūgtelėjimas susitraukė iki 2,8, taigi, grįžtame į tokias normalias, Lietuvai įprastas vėžes ir bent jau skaitine išraiška infliacija mūsų nebegąsdina, bet, reikia suprasti, kad kainų indeksas, kainų lygis yra aukštas. Jis per pernai metus šoktelėjo labai stipriai ir smarkiai, ir greitai mažėti kainos nėra linkusios“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, defliacijos epizodus galėjome stebėti vasarą.
„Nuo gegužės mėnesį visą vasarą stebėjome neženklią defliaciją per mėnesį. Tai reiškia, kad tas prekių ir paslaugų kainų lygis truputėlį susitraukė, bet tai buvo tik dešimtųjų dalimis ir kainos vis dar išlieka aukštos“, – teigė ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, pernykštis kainų šokas „apkramtė“ ir lietuvių perkamąją galią, tačiau dabar situacija taisosi.
„Kada infliacija prislopo, kainos, kaip matome, nebekyla taip sparčiai, o atlyginimai vis dar auga dviženkliais tempais, taigi – situacija taisosi. Nuo kitų metų pradžios, kaip žinia, vėl bus didinama mėnesinė minimali alga ir tai irgi padės, bent jau žemiausias pajamas gaunantiems, didinti perkamąją galią, nes kitiems metams infliacija vidutinė metinė yra prognozuojama nuo 2-2,5 procento. Taigi, iš tikrųjų, atlyginimų augimas vėl pradės lenkti kainų augimą ir gerinti gyventojų situaciją“, – teigė ji.
Tiesa, kiti metai – nebus pernelyg lengvi.
„Jie nebus vienareikšmiai. Tam tikri, labiau nuo ciklo priklausantys, cikliškumui jautresni sektoriai taip sparčiai nebekils ir taip pat vis dar matome, kad eksportuotojai susiduria su rimtomis problemomis, tad ne visos įmonės, ne visi verslai galės dviženkliais tempais didinti darbo užmokestį. Matyt, bus įvairių situacijų ir vieniems darbo užmokestis, ir perkamoji galia augs, kitiems – ne taip sparčiai“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Gyventojai bus priversti planuoti savo išlaidas
Pasak ekonomistės, dideliu išlaidavimu ir išaugusiu godžiu vartojimu Lietuva pasižymėjo prasidėjus pandemijai. Dabar situacija – pernelyg stipriai nesikeičia.
„Tęsiantis pandemijai, pernai metais ir šiemet – taip pat, tad dabar, kad dar labiau to augimo būtų, matyt, būtų sunku tikėtis, nes, nepaisant to, kad jau palūkanų normos nebebus keliamos – jos vis dar yra aukštumose ir tiek rinkos dalyviai prognozuoja, tiek pats Europos Centrinis Bankas, jo vykdančiosios tarybos nariai užsimena, kad palūkanų normos išliks aukštos iki kitų metų vidurio.
Taigi, tą naštą gyventojai patirs ir tų neapibrėžtumo židinių ekonomikoje yra nemažai, todėl jie vers gyventojus pakankamai atidžiai vertinti savo situaciją ir pakankamai apgalvotai vertinti savo išlaidas“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
