Tarp keisčiausių pageidavimų – furšetas kapinėse

Pasotinti kelias dešimtis ar net šimtus išalkusių klientų – įprasta kasdienė užduotis maitinimą renginiuose organizuojantiems žmonėms. Toks darbas sudėtingas ne tik dėl to, jog bene vienu metu reikia maistą pateikti didžiulei grupei, bet ir todėl, kad tądien nesklandumų būti tiesiog negali – masiniame muzikos festivalyje, vestuvėse ar krikštynose trūkumai matomi keliskart labiau nei aptarnaujant pavienius klientus.

DELFI kalbinti maitinimo organizatoriai neslepia, jog į sudėtingas situacijas darbo metu yra tekę pakliūti ne kartą, tačiau paneigia sklandančius gandus apie jų sprendimo būdus - perpus dalijamas porcijas ir „kiaulių“ alų.

Festivalio dalyviams – keptas jautukas

Jau apie dvylika metų maitinimo sferoje besisukantis ir su „Alaus namų“ kolektyvu festivaliuose ir šventėse žmones aptarnaujantis Donatas Beinoras pasakojo, kad jam su didžiausiu iššūkiu teko susidurti prieš penkerius metus kartu su dar vienu organizatoriumi maistą tiekiant 10 – 15 tūkst. festivalio „Be2gether” lankytojų. Visgi, sunkiausia buvo išpildyti kadaise „Roko naktų“ organizatorių pateiktą prašymą – festivalio svečiams pateikti iškeptą jautuką. „Organizatoriai sakė - „mes norime, kad jūs iškeptumėte jautuką“. Ir ką – teko ieškoti, sugalvoti, kaip patiekti, nes mes jį turėjome ne tik iškepti, bet ir parduoti. O organizatoriai norėjo, kad ir vaizdas matytųsi. Kuo tiktai mes su juo nedarėme“, - juokavo pašnekovas.

Jam paprakaituoti yra tekę ir tuomet, kai neapskaičiavus žmonių poreikių ir apetito reikėjo skubiai ieškoti papildomų maisto produktų. Visgi, tokias situacijas išspręsti visuomet pavyksta. „Ištuštiname visas parduotuves, pakeliame miestelio perkamąją galią ir prekyba vyksta toliau.

Vieną kartą yra tekę net važiuoti iš Zarasų į Vilnių atsivežti maisto, nes apskaičiavome, kad taip gautųsi pigiau. Tokio kiekio – šimto kilogramų sprandinės – mažai kas galėjo turėti. O mes savo bare „Alaus namai“ turėjome ir teko važiuoti – taip gavosi pigiau, negu ieškoti, kur nusipirkti“, - pasakojo D. Beinoras. Kitą kartą į renginį teko kviesti pilną sunkvežimį mėsos. „Tiesiog skambinome tiekėjui, atvažiavo didžiausias sunkvežimis ir visą ją po to pardavėme“, - prisiminė jis.

Nors dėl įvairių stresinių situacijų jis ne kartą sakė norėjęs šį darbą keisti į kitą, D. Beinoras kalbėjo, kad organizuoti įprastą maitinimą renginiuose jam tiesiog per paprasta. „Jau dabar pradėjome rengti išvežamuosius ir užsakomuosius renginius, bet juos daryti labai lengva – tau parašo, kiek žmonių, tu pasiskaičiuoji, atvažiuoji, prieš tai susidėlioji, kas kur stovės, kiek kokių įrengimų bus ir visi patenkinti. O jei vyksta pardavimas, tai sudėtingiau“, - sakė jis.

Tarp keisčiausių pageidavimų – furšetas kapinėse

Visgi, pasak pašnekovo kolegų, sudėtingų situacijų pasitaiko ir organizuojant renginius, kuriuose maistą pakanka tik patiekti, o ne parduoti. Čia maisto tiekėjams tenka įgyvendinti įvairiausias klientų užgaidas.

Monika Čereškaitė

© Asmeninio archyvo nuotr.

„Daugiau nei 20 metų dirbant šioje srityje sunkiai kas gali nustebinti. Bet patikėkit, per tuos metus būta keisčiausių užsakymų. Pavyzdžiui, kai vieni klientai užsakė surengti furšetą kapinėse, pagalvojome, jog kažkas pokštauja. Paaiškėjo, kad ne – tiesiog toks senovinis rusų paprotys. Labai populiarūs teminiai vakarėliai verčia ir mus pasukti galvas. Vieni užsakovai pageidavo, kad pagamintume valgomus Rubiko kubus su visomis originaliomis spalvomis. Per krepšinio karštinę užsakovai norėjo tik Trispalvės spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – vieno kąsnio užkandėlių. Ir kad jos būtinai būtų apvalios – kamuolio formos. Ruošėme patiekalus ir vakarėliui kosmine tema. Viską patiekėme tūtelėse, kolbose. Bet tokie užsakymai labai smagūs – galvojame, eksperimentuojame, kuriame“, - pasakojo bendrovės „Taurakalnis“ rinkodaros direktorė Monika Čereškaitė.

Tiesa, pasak daugelio kalbintų maisto organizatorių, tarp lietuvių vis dar išlieka populiariausi tradiciniai patiekalai. „Bent jau mūsų įmonėje 70 – 80 proc. užsakymų vis dėl to vyrauja tradicinė virtuvė. Galbūt dėl to ir mūsų meniu tradiciškesnis, bet vis tik jaučiasi, kad žmonės vis dar nori ir baltos mišrainės, ir silkės, nors siūlai krevetes ir kažką kitą. Kita vertus, ji pigesnė“, - pasakojo Eglė Klimaitienė, bendrovės „Vilnius food“ atstovė.

Kolegei pritarė ir D. Beinoras. „Dėl to ir turi turėti tradicinių patiekalų, ir vieną egzotiškesnį. Bet pamažu jau atsiranda žmonės, kurie nori ir įvairesnių, ne tik lietuviškų“, - teigė jis. Kaip vienas populiariausių patiekalų jis įvardijo raugintų kopūstų sriubą, šašlykus, dešreles su kopūstais.

Gediminas Vilūnas, „Tores“ direktorius, sako, kad su jo pagalba renginius organizuojantys klientai turi kiek kitokį skonį. „Lietuviai nesiteirauja, kodėl meniu neturime cepelinų. Atsirado vyno, kartu su juo – ir maisto kultūra. Sudarydami meniu ir pasakodami žmonėms apie patiekalus stengiamės, kad būtų ir žuvies, ir mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, kurią lietuviai mėgsta. Įtraukiame ir užkandžius prie alaus. Dabar itin populiaru gerti gyvą alų“, - pasakojo G. Vilūnas.

Užsakomi patiekalai priklauso net nuo amžiaus ar oro. „Jaunimas labai mėgsta vieno kąsnio užkandėles, kanapė (canape), krevetes, lašišą, o vyresniems labiau patinka farširuota žuvis, mišrainė“, - sakė E. Klimaitienė. Visgi, organizuojant maitinimą lauke, kaip kad tenka D. Beinorui, reikia atsižvelgti ir į temperatūrą.

„Kai lyja, žmonės yra mažiau aktyvesni ir perka mažiau, kai labai šilta – taip pat. Labiausiai perka, kai oras šiek tiek šiltesnis, kai norisi sočiai ir skaniai pavalgyti“, - pasakojo jis. D. Beinoras prisiminė kartą patekęs į situaciją, kai sinoptikai sutrukdė tinkamai pasiruošti renginiui. „Pagal orų prognozę sinoptikai pranešė, kad oras bus prastas ir nuolat lis. O buvo atvirkščiai – šilta, o mes pabijodami atsivežėme mažiau maisto produktų“, - sakė pašnekovas.

Tortas vestuvėms – per kelias valandas

Gediminas Vilūnas

© DELFI / Tomas Vinickas

Netikėtumų renginiuose pasitaiko ne tik dėl realybės neatitinkančių oro prognozių – kartais šiuos inicijuoja ir transporto spūstys, paprasčiausias užmaršumas ar laiko trūkumas. „Organizavome labai gražias vestuves ir jaunikis priėjęs pasiteiravo apie vestuvinį tortą. Tuomet ir pats pagalvojau – o kaipgi tas tortas? Pasiteiravau apie tai virtuvės šefės, o ji pasakė, kad tortas nebuvo atvežta, nors iki jo patiekimo buvo likusios tik trys valandos. Paskambinau konditerei, o ši pasakė nežinojusi, kad vestuvėms tortas bus reikalingas. Taigi, jie per dvi valandas pagamino tortą, o likus pusvalandžiui ar valandai, kai jau turėjome tortą puošti fejerverkais, jį į vestuves atvežė kulinarės vyras. Jis buvo toks skanus ir šviežias – ką tik pagamintas, o jaunieji buvo devintame danguje“, - nemažai streso sukėlusią situaciją prisiminė G. Vilūnas. Jis sakė, jog yra tekę ir kameroje, o ne šaldytuve vėsinti vyną, kai šį tiekėjai pristatė per vėlai, paskutinę minutę ieškoti šokolado fontano. „Tokių situacijų visą laiką yra. Stengiesi, kad jų nebūtų, bet atsitinka taip, kaip atsitinka“, - sakė jis.

Renginį gali sutrikdyti ir kiti iš anksto nenumatyti pašaliniai veiksniai. „Kartą Vilniaus Rotušėje turėjome prašmatnų renginį. Bet kaip tik tomis dienomis sostinėje vyko didelė tarptautinė konferencija. Taigi eismas centre ir senamiestyje tam tikromis valandomis buvo draudžiamas. Įsivaizduokite – svečiai susirinkę, o padengti stalai tuštutėliai, nes maistas iš virtuvės atvežamas prieš pat renginį. Ir ką gi, kai atvažiavo mūsų patiekalai, padavėjų paprašiau improvizuoti – jie elegantiška vorele, viena ranka pakėlę nešė patiekalus į Rotušę. Svečiai pagalvojo, kad tai dalis šventinio scenarijaus ir nugriaudėjo audringi aplodismentai“, - prisiminė M. Čereškaitė.

„Kiaulių“ alaus negamina

Didžiausias sunkumas, pasak maisto tiekėjų, – ne maisto gamyba ar klientų pageidavimų įgyvendinimas, bet viso proceso koordinavimas. Visgi, jų teigimu net ir sunkiausiose situacijose maisto ir gėrimų kokybė nenukenčia, o kalbos apie dalijamas porcijas ir iš nebaigtų bokalų perpilamą vadinamą kiaulių alų – tik gandai. „Pasakysiu taip: jeigu kažkas taip ir elgiasi, tai jie ilgai nedirba. Šiuo metu konkurencija labai didelė, todėl taip elgiantis rinkoje ilgai neišsilaikysi“, - sakė G. Vilūnas. Jis pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai klientai įtarūs, tačiau tuo atveju pagal užsakymų lapą vykdomas auditas, pavyzdžiui, surenkami ir suskaičiuojami tušti gėrimų buteliai. „Jeigu būna nesąžiningas barmenas ar padavėjas, tai jis tiesiog netenka darbo“, - sakė jis.

E. Klimaitienė pritarė kolegai. „Esame šeimos verslas ir labai vertiname savo vardą – dėl to neleidžiame visko daryti bet kaip. Šiais laikais labai paprasta internete parašyti komentarus ir taip susigadinti savo vardą“, - sakė ji. Visgi, pačiai E. Klimaitienei yra tekę matyti kaip neprofesionaliai elgiasi kai kurie maisto tiekėjai. „Pati esu dalyvavusi kaimo sodyboje vykusiose vestuvėse, kur buvo organizuojamas maitinimas. Ten maistas vieną dieną „praguli“ ant stalo, ir tuomet vėl nešamas ir antrąją dieną. Žinote, vasarą salotos su majonezu, silkė antrą parą guli karštyje. Pati esu tokių dalykų mačiusi ir nesinori valgyti dirbant su maistu“, - pasakojo moteris.