aA
Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus banko mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmis, fiksuojama, kad bendra atsiskaitymų kortelėmis suma gegužę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jau paaugo daugiau nei dešimtadaliu.
„Swedbank“: Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
© DELFI / Andrius Ufartas

Be to, mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių.

„Dar vienas aiškus ekonomikos atsigavimo ženklas – grynųjų pinigų operacijos. Matome, kad per pandemiją ypač sumažėjusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijos šiuo metu tampa vis dažnesnės, ypatingai tarp vyresnio amžiaus gyventojų“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje. Tai oro uostai ir apgyvendinimo veikla, kuriuose mokėjimų apimtys laikosi istorinėse žemumose bei nesiekia nei penktadalio prieš karantiną gautų pajamų.

Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Įmonės archyvas

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų, sodo bei elektronikos prekių pardavimai toliau stiebiasi į viršų bei maždaug ketvirtadaliu lenkia apimtis, matytas tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Sparčiai atsigauna ir drabužių bei avalynės sektorius – čia atsiskaitymai yra vos dešimtadaliu mažesni nei prieš metus. Restoranų sektoriui sekasi šiek tiek prasčiau, jų mokėjimų lygis vis dar kritęs
maždaug ketvirtadaliu.

„Nors karantinas yra gerokai sušvelnintas, išlaidos kurui atsigauna pakankamai lėtai. Tą rodo ne tik maždaug 25 proc. sumažėję atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, bet ir „Google“ mobilumo ataskaita.

Praeitos savaitės duomenimis, gyventojų srautai prekybos centruose bei susisiekimo stotyse vis dar buvo kritę daugiau nei trečdaliu“, − komentuoja G. Ilekytė.

Kitos Baltijos šalys atsigauna lėčiau

Per pirmąsias dvi gegužės savaites klientų išlaidos, išskyrus maistą ir būtiniausias prekes, jau pasiekė praeitų metų lygį, rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginimui, balandžio mėnesį atsiskaitymai ne būtiniausioms išlaidoms buvo kritę maždaug per pusę.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, itin spartus atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis atsigavimas indikuoja, kad besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams gyventojai nėra sukaustyti baimės ir nerimo, jų lūkesčiai išlieka pakankamai pozityvūs.

Prie to, tikėtina, prisideda ne tik gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje, bet ir itin dideli vyriausybės ištekliai krizės padariniams mažinti. Negana to, naujų bedarbių skaičius nuo gegužės pradžios augo nežymiai, vos 0,2 procentinio punkto.

„Įdomu tai, kad mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių. Net ir Latvijoje, kurioje buvo taikomos gerokai švelnesnės karantino priemonės, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis vis dar nesiekia praėjusių metų lygio. Tuo tarpu Estijoje atsigavimas dar lėtesnis“, − sako G. Ilekytė.

Viena iš to priežasčių − Estija yra kur kas labiau priklausoma nuo turizmo nei kitos Baltijos šalys. Turizmas Estijoje sudaro net 8 proc. viso šalies BVP, tuo tarpu Lietuvoje tik maždaug 3 proc. Apmiręs turizmo sektorius reiškia ir didesnes prarandamas pajamas didesnei daliai šalies gyventojų, ir kur kas labiau sumenkusius lūkesčius.

Grynųjų pinigų poreikis vėl auga

„Swedbank“ duomenys rodo, kad grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys atsigauna, labiausiai grynųjų pinigų poreikis išaugo vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.

„Karantino pradžioje vyresni žmonės vengė atlikti grynųjų išgryninimo operacijas, kurios šio amžiaus grupėje (60 metų ir daugiau) buvo kritusios maždaug per pusę. Karantino sąlygoms švelnėjant, vyresni šalies gyventojai taip pat pamažu grįžta į ekonominį šalies gyvenimą“, − pastebi „Swedbank“ ekonomistė.

Jaunesnių šalies gyventojų amžiaus grupėje (18-35 metai) grynųjų išgryninimo operacijų apimtys karantino laikotarpiu keitėsi ne taip žymiai. Apskritai, į šią kategoriją patenkantys asmenys atlieka
maždaug tik penktadalį visų grynųjų išgryninimo operacijų.

Pasak G. Ilekytės, verta paminėti, kad karantino metu atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tad dėl pasikeitusių gyventojų įpročių prieš karantiną buvusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys gali ir likti istorija.

„Ir tai nėra blogai – agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais net kas ketvirtas šalies gyventojas Lietuvoje niekada neatliko jokių atsiskaitymų už paslaugas ar prekes nuotoliniu būdu. Tad iš šios krizės turėtume išeiti kaip gerokai labiau įgudę skaitmeninių paslaugų naudotojai“, − teigia „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Palygino gyventojų išlaidas: kiek pinigų reikia gyvenant Taline, Rygoje ar Vilniuje (20)

Minimali suma, reikalinga Taline gyvenančiai šeimai, yra 1 063 eurai per mėnesį – daugiau nei...

Raminta Rakauskė | D+

Pasaulyje įsibėgėja maisto kainų augimas: tai – signalas ir Lietuvai

Pasaulinis maisto kainų augimas įsibėgėjo iki 25 proc., – rodo Jungtinių Tautų maisto ir...

„Moody's“: vartotojai pasaulyje per pandemiją papildomai sukaupė 5,4 trln. dolerių (1)

Vartotojai visame pasaulyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios papildomai sukaupė 5,4 trln. JAV...

Iš VMI – perspėjimas 133 tūkst. gyventojų: laiku nedeklaravus pajamų gresia įspėjimai ir nuskaitymai (98)

Pamažu artėja gyventojų pajamų deklaravimo finišas. Iki jo likus mažiau nei dviem savaitėms,...

Lietuviai darbų dairosi užsienyje: už tą patį darbą gauna dvigubai daugiau nei Lietuvoje (678)

Paprastai sezoninių darbuotojų Lietuvoje pradedama ieškoti prasidėjus pavasariui. Tačiau...

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (122)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (4)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (398)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (514)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (5)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (23)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (91)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (68)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....