Šventinės darbuotojo pramogos įmonei kainuoja 250 Lt

Šiemet darbuotojai per šventinus įmonių vakarėlius gali tikėtis gausesnio vaišių stalo ir daugiau pramogų. Pasak renginių organizatorių, lyginant su praėjusiais metais, vadovai linkę išleisti kiek daugiau nei praėjusiais metais, nors vis dar taupo rengdami šventę. Tiesa, į šią kartais vangiai renkasi patys darbuotojai, nenusiteikę laisvo laiko skirti darbo vakarėliams.

Darbuotojus palepins labiau

Įmonės apie kalėdinius ir naujametinius darbuotojų vakarėlius pradeda galvoti dar rudens pradžioje. Pasak renginių organizatorių, jau rugsėjį jie sulaukia skambučių su klausimais apie žiemą rengiamas šventes kolegoms. „Jau nuo rugsėjo ar spalio, netgi dar anksčiau - vasarą būna, jog domisi didžiosios įmonės. Lapkričio viduryje jau vyksta užsakymai, pasirašoma nemažai sutarčių, yra užsakymų“, - sakė renginių organizavimo įmonės „Renginių klubas“ atstovė Daiva Žukauskaitė.

Nors ir taupo, šiemet kai kurios įmonės savo darbuotojus nusiteikusios palepinti labiau nei praėjusiais metais. Tai rodo šiek tiek padidėjęs užsakymų skaičius ir išlaidos renginiams. „Labai ženklaus pasikeitimo nuo pernai metų nebuvo, bet šiemet žmonės drąsiau užsakinėja renginius, drąsiau ryžtasi švęsti įmonių gimtadienius, kalėdinius vakarėlius. Nėra taip, kad įmonės labai išlaidauja – vis tiek taupo, bet tikrai nėra taip, kad visiškai nedaro renginių, jų atsisako. Įmonės vis tiek turi savo biudžetą, kurį gali išleisti, bando į jį „sutilpti“, nors ir būna taip, kad nori daugiau nei gali sau leisti. Mes bandome padėti, ieškoti alternatyvų, vietoj brangesnių pramogų siūlyti pigesnes, tačiau teigti, kad jos gali išleisti šiek tiek daugiau nei pernai, gal ir galima“, - sakė D. Žukauskaitė.

Jai pritarė ir „Idea group“ atstovas Nerijus Jokubauskas. „Aš manyčiau, kad yra šiek tiek pasikeitimų, jie nežymūs, bet į gerąją pusę. Renginiai gal šiek tiek kuklesni, bet jų kiek daugiau. Kai kurios įmonės, kurios praėjusiais metais renginių atsisakė, šiemet juos jau rengia - teigė jis. - Pasakyti, kiek (praėjusiais metais – DELFI) buvo mažesnė vienam darbuotojui skirta suma - sudėtinga. Dauguma atveju įmonės pačios susiranda patalpas renginiui ir maisto tiekėjus, o išlaidos maitinimui panašios kaip ir praėjusiais metais“.

Vaišės ir pramogos vienam darbuotojui, pasak renginių organizatorių, šiemet įmonei kainuos kiek daugiau nei praėjusiais metais - apie 250 litų, iš jų apie 100 litų skiriama maistui. Renginių organizavimo įmonės „Mažasis genijus“ vadovė Liudmila Skobeleva įvardijo, kad bent jau jų įmonėje pramoginės programos kainuoja nuo 2000 iki 15 000 litų.

Į vakarėlius nori ne visi

Vakarėlius, kaip ir anksčiau, organizuoja ne tik didelės įmonės, bet ir tos, kuriose darbuotojų – mažiau. „Švenčia ir įmonės, kurios turi po 30 – 50 darbuotojų, o pagrindą sudaro įmonės iki 100 – 150 darbuotojų. Sunkiau į renginius surinkti pačius darbuotojus“, - kalbėjo N. Jokubauskas. Jis sakė girdėjęs nusiskundimų, kad nors įmonės ir organizuoja šventės, kuo toliau, tuo pasyviau jose dalyvauja tie, kuriems tos šventės rengiamos.

Tuo metu D. Žukauskaitė sakė pastebėjusi priešingą reiškinį. Jos teigimu, darbuotojai, atvirkščiai, išsiilgę švenčių su kolegomis po to, kai jų kiekis itin buvo sumažėjęs ekonominės krizės metais. „Seniau gal ir neidavo į vakarėlius, bet dabar tikrai ateina. Kalbant apie įmonės darbuotojus, aš manau, kad jie yra išsiilgę tokių bendrų pasisėdėjimų, nors tai ir priklauso nuo kolektyvo. - sakė ji. - Kai buvo krizė, įmonės nedarė vakarėlių, ir po jos kitais metais, kai pradėjo daryti, pačių įmonių vadovai buvo nustebę, kiek daug žmonių atėjo. Žmonės tikrai buvo išsiilgę ir suprato, kad vis dėl to vakarėliai yra būtini kolektyvui, tai ne šiaip šventė, bet ir darbuotojų motyvacija, bendravimas, galbūt ir gerų santykių kolektyve palaikymas“.

Kalėdas švęs ir sausį

Paprastai kartu atšvęsti Kalėdas ar Naujuosius metus įmonės darbuotojai kviečiami gruodį, tačiau kai kurios vakarėlius pradeda organizuoti sausį – jau po šventinio maratono. „Tendencija švęsti sausio mėnesį išlieka. Populiarus yra ir gruodis, bet daug kas iš tikrųjų nusprendžia nukelti šventę į sausio mėnesį. Taip tiesiog paprasčiau - mažiau streso, ruošimosi šventėms“, - apie švenčių tendencijas pasakojo „Times leaders“ vadovė Lina Svirnelienė.

Sausio mėnesį švenčia ir tie, kurie gruodį intensyviai dirba arba tikisi sutaupyti. „Visi mano, kad bus pigiau. Arba švenčia tie, kurie labai stipriai dirba gruodžio mėnesį ir neturi laiko. Yra tokių žmonių, ir daug. Tai ir transporto įmonės, kurios labai daug dirba“, - sakė L. Skobeleva.

Pasak renginių organizatorės, vos užmetus akį į kalendorių galima pastebėti, kad populiariausios dienos švęsti – gruodžio 15, 22 ir 29 d. Jos teigimu, tai, kad šventės organizuojamos savaitgalį, darbuotojams problemų nesukelia. „Čia, žinokit, nuo motyvacijos priklauso. Jeigu žmonės yra darbo kolektyvas, tai aš manau šventa ateiti į tokį vakarėlį. Nes tai yra kaip ir komandos formavimas“, - sakė renginių organizatorė.

L. Svirnelienės teigimu, praktikos, kad bene dvi ryškiausios žiemos šventės būtų paminimo atskirai, įmonėse dar nėra. „Kiek esu susidūrusi iš savo praktikos, nėra taip, kad naujametinis ir kalėdinis vakarėlis būtų daromi atskirai, paprastai tai būna viena bendra šventė. Taip elgiamasi ir dėl lėšų taupymo, be to, praktiškiau – užtenka vieno vakarėlio gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje, kuris pažymi šias šventes. Vėliau įmonė planuoja savo šventes vasarą, organizuoja kitus renginius, tad netikslinga visas šventes koncentruoti į vieną laikotarpį“, - sakė ji.

Populiarūs teminiai vakarėliai

Į šventinius vakarėlius šią žiemą atvykę darbuotojai gali tikėtis daugiau pramogų. Pasak renginių organizatorių, į juos besikreipiančios įmonės pageidauja ne tik surasti vietą ar suorganizuoti maitinimą, bet ir pasiūlyti pramoginę programą. „Aš manau, kad tie, kurie kreipiasi,ieško kažko daugiau. Yra nemaža dalis įmonių, kurios vakarėlius turbūt organizuoja pačios, savo pastangomis ir jos pačios randa vietą, maitinimą, galbūt patys susiorganizuoja kažkokias pramogas“, - sakė L. Svirnelienė.

D. Žukauskaitė, kad renginio „vinis“ - ne tik dalyviams pateikiama vakarienė. „Išlieka ta tendencija, kad vis dėl to nori, kad būtų geras maistas, tačiau taip pat truputį daugiau investuojama, kad būtų ir pramogos ar kažkokie atlikėjai, renginio programa. Žmonės nenusiteikia, kad daugiausiai išleis maistui, o visa kita jau savaime – įvykis. Dabar jie tikrai linkę pramogauti“, - sakė ji. Kolegei pritarė ir L. Skobeleva. „Maitinimas liko, nes mėgstama skaniai pavalgyti ir tai normalu: kad užtektų, kad skanu būtų. Publika dabar išranki. Bet pramogos bent jau antroje vietoje tai tikrai. Nebeužtenka vien muzikantų, norisi kažkokių pramogų, kad būtų prisiminimas“, - sakė ji.

Viena iš populiarėjančių vakarų pramogų – šventei sugalvota speciali tema. „Populiarėja teminiai vakarėliai – kuo toliau, tuo labiau“, - sakė N. Jokubauskas.