Pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams kasmet priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Jų metu mokami atostoginiai, kurių dydis skirtingais mėnesiais gali būti kitoks dėl jų apskaičiavimo tvarkos. Atostoginių suma gali būti didesnė nei darbuotojo atlyginimas arba mažesnė, todėl reikėtų apdairiai pasirinkti, kurį mėnesį finansiškai naudingiausia atostogauti.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškina, kad atostoginių dydis priklauso nuo pastarųjų trijų mėnesių vidutinio darbo dienų skaičiaus. Anot jos, kasmet „gerieji“ ir „blogieji“ mėnesiai keičiasi, nes darbo dienų skaičius per mėnesį yra kitoks.
Ji pateikia kelis pavyzdžius, kada kitąmet geriau atostogauti darbuotojui, kuriam nuo naujų metų didėja atlyginimas, ir darbuotojui, uždirbančiam tą patį atlyginimą.
Jei nuo 2022 m. darbuotojui padidinta alga, tokiam asmeniui pirmus tris metų mėnesius – sausį, vasarį ir kovą – geriau neatostogauti, nes gaus mažiau, nei uždirba.
„Jeigu alga nuo naujųjų keitėsi, iškart raudoni mėnesiai – sausis, vasaris ir kovas. Į jų atostogų vidurkį papuola praeiti metai. Blogas būtų sausis, nes tada vidurkis būtų skaičiuojamas iš gruodžio, lapkričio ir spalio, kada alga buvo mažesnė, automatiškai krenta atostogų dienos kaina.
Vasaris paprastai – blogas mėnuo, atostogų skaičiavimui ir taip būtų naudojamas prastas vidurkis, o jei alga didėjo, tai išvis būtų tragedija. Kovas – pusėtinai blogas, nes jei kovą žmogus atostogauja, tai jo vidurkiui skaičiuoti imame sausį ir vasarį, kada jau padidinta alga, bet papuola gruodis su mažesne alga, tai tas gali turėti neigiamos įtakos. Todėl pirmaisiais trimis mėnesiais darbuotojams, kuriems algos didėja, kad ir 5-10 proc., geriau neatostogauti, jei jie nori gauti daugiau“, – aiškina D. Čibirienė.
Anot jos, kitais metais blogiausias mėnuo atostogoms – vasaris.
„Jei darbuotojo alga fiksuota ir nekinta (kalbame apie darbuotojus, kurie uždirba daugiau nei minimalus atlyginimas, t. y. 730 eurų ir daugiau), tradiciškai pats blogiausias atostogų mėnuo – vasaris, nes jis turi mažiausiai darbo dienų.
Tuomet vienos darbo dienos kaina yra didžiausia. Ta brangi darbo diena pakeičiama į pigią atostogų dieną, nes atostogų diena skaičiuojasi iš vidutinio darbo užmokesčio, kada buvo daugiau darbo dienų, o alga tai ta pati, tai išeina mažesnis vidurkis“, – pažymi pašnekovė.
Jei darbuotojo alga yra, tarkime, 1500 eurų „popieriuje“, jis prarastų net 75 eurus „popieriuje“, jei vasarį jis atostogautų 10 darbo dienų. Jei tas pats darbuotojas atostogautų 2022 metų gegužę, jo alga „popieriuje“ būtų 56 eurų didesnė.
„Matome dideles žirkles nuo 75 eurų (prarasti pinigai – Delfi) iki 56 eurų (daugiau, nei uždirba – Delfi). Tai beveik 100 eurų atlyginimo „popieriuje“ žirklės“, – skaičiuoja D. Čibirienė.
Buhalterių atstovės teigimu, metiniai priedai, paprastai išmokami metų pabaigoje ar metų pradžioje, beveik neturi įtakos atostoginiams.
„Metinių priedų imasi viena ketvirtoji per visus metus, ir visus atostoginius traukiama, taigi visai nesvarbu, kada eiti atostogauti. Metinis priedas neišaugins algos, jei jis papuola į trijų mėnesių intervalą, ją išaugins tik ketvirtadaliu ir eis per visus metus. Ar atostogauti eisi gegužę, rugsėjį ar spalį, ir jei metinį priedą gavai sausį, tai jis bus įvertintas“, – pažymi D. Čibirienė.
Tačiau jei darbuotojams už darbo rezultatus gauna vienkartinę premiją, ji yra svarbi, sprendžiant, kada eiti atostogų.
„Jei praeitą mėnesį gavote premiją, tai einamą mėnesį būtų gerai eiti atostogauti, nes premija bus įtraukta į vidurkio skaičiavimą, ir atostoginiai bus didesni. Pavyzdžiui, jei žmogus gavo papildomą atlygį už viršvalandžius, darbą savaitgaliais, per šventes, darbą kenksmingomis sąlygomis“, – vardija ji.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė primena, kad prastovos atostoginių skaičiavime nevertinamos.
„Jei žmogus visą mėnesį buvo prastovose ir jam už tai buvo mokama minimali mėnesinė alga, tai prastovos nevertinamos, ir mėnesis imamas kaip tuščias. Tada jam atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų mėnesių vidurkio. Jei tą mėnesį visos dienos buvo prastovoje ir tik viena darbo diena, ji bus naudojama vidurkiui. Taigi darbuotojas nuo prastovų nenukenčia“, – pažymi D. Čibirienė ir priduria, kad tas pats galioja ir ligos išmokoms arba nedarbingumui.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais gali kilti problemų.
„Jei prastova arba nedarbingumas buvo tris mėnesius, ir tų mėnesių intervale, iš kurių reikia skaičiuoti vidurkį, nėra nė vienos dirbtos darbo dienos, tada bus problemų, nes vidurkis skaičiuojamas iš darbo užmokesčio, nurodyto sutartyje. Dažnai jis būna mažesnis, nes eigoje darbuotojas gauna priedų, būna viršvalandžių, tuomet gali nukentėti. Reikėtų bent vieną mėnesį išdirbti, kad būtų iš ko paskaičiuoti“, – sako pašnekovė.
