Sukčiai apgauna ir įmonių darbuotojus bei vadovus: kaip apsisaugoti

Pranešime spaudai pateikiami 6 patarimai.

1. Įdiekite kelių parašų mechanizmą. Sukurkite patikros tvarką įmonei el. paštu teikiamiems mokėjimo prašymams. Tai gali būti vadinamasis keturių akių principas, tvirtinant mokėjimus; būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui; pavedimų parašo teisės paskirstymas keliems įgaliotiems darbuotojams. Nuspręskite, kuris būdas ar jų derinys tinkamiausias jums ir apmokykite kolegas.

2. Nusistatykite konkrečius mokėjimų limitus. Kiekviena įmonė ir sektorius turi savo specifiką ir įprastus atsiskaitymo su tiekėjais ir kitais partneriais sumų dydžius. Apsibrėžkite jūsų organizacijai įprasta limitą ir mokėjimams, kurie jį viršytų, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo procedūrą.

3. Aptarkite galimas sukčiavimo situacijas įmonės viduje su darbuotojais.

4. Nesidalinkite pertekline informacija. Daugelis verslų siekia matomumo ir žinomumo. Tačiau, viešinant savo įmonės veiklą, kai kuriose srityse vis dėlto patartina vengti per didelio detalumo – nesidalinkite informacija apie vidines tvarkas ir procesus.

5. Naudokitės legalia programine įranga. Laiku atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones įmonės kompiuteriuose.

6. Praneškite, kad apsaugotumėte kitus. Įtariate susidūrę su sukčiais, tačiau apdairumas padėjo išvengti klaidų? Informuokite savo banką ir policiją apie bandymus sukčiauti, net jei netapote apgaulės auka. Tai gali padėti apsaugoti kitus.

„Europolo“ Europos saugumo elektroninėje erdvėje centras (EC3) ir Europos bankų federacija su gausiais partneriais, tarp kurių yra ir Lietuvos policija bei LBA, yra sudarę sąrašą tipinių sukčiavimo atvejų. Tarp jų yra ir tokių, kurie dažniausiai susiję su atakomis prieš verslą: tai sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu ir suklastotų sąskaitų faktūrų naudojimas.

Tačiau priskirti sukčiavimą kuriam nors tipui paprasta po fakto. Sukčių pasiruošimas ir darbo pobūdis yra toks, kad auka toli gražu ne iš karto supranta patekusi į pinkles. O paaiškėjus, kad įgaliotų asmenų parašais patvirtintas mokėjimas iškeliavo, pasirodo, į apgavikų sąskaitą, reikės įrodyti, kad šis veiksmas buvo klaida.

„Tokių atakų dalis beveik visada būna emocinis spaudimas – aukų prašoma atlikti pavedimą kuo greičiau, gali būti sakoma, kad tai slaptas vadovo pavedimas, apie kurį neturi žinoti kolegos, nes tai esą sprendžia įmonės problemas, o galbūt – netgi lems aukos paaukštinimą. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų“, – akcentuoja M. Zalatorius.

Asociacijos vadovas primena, kad norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami sąskaitą faktūrą, sukčiai dažniausiai iš anksto pasidomi įmonės struktūra ir procesai, neretai – ir ieško galimybių susipažinti vidine korespondencija, kad jų laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Atpažinti apgaulę ir išvengti nuostolių padeda prevencija.