„Esu bedarbė, jau kelis mėnesius esu be pinigų“, – sakė viena Vilniuje sutikta moteris.
„Per metus sutaupau vieną atlyginimą. Tryliktą gauni ir gauni“, – sakė kita.
„Sunku pasakyti, nes išlaidų yra daug, bet tikrai ne vieną ir ne du, yra ta pagalvė“, – sakė vyras.
„Turbūt nedaug, nors aš dirbu ir gaunu pensiją, bet nelabai daug pasiseka“, – sakė moteris.
Tuo metu statistika rodo kiek kitokius skaičius. 74 proc. gyventojų turi šiokią tokią finansinę pagalvę.
37 proc. turi dar didesnę pagalvę – 3–6 mėn. atlyginimų.
„Besitęsiantis ekonominis neapibrėžtumas, prasidėjęs nuo pandemijos ir kuriam toliau įtaką daro geopolitinė situacija tęsiasi. Tačiau dauguma gyventojų džiugu, kad supranta, kad nors ir atrodo, kad reikia veržtis diržus, jiems tai pakankamai gerai sekasi.
Vieni statistiniai duomenys, Lietuvos banko, sako, kad per praėjusius metus gyventojų indėliai Lietuvoje padidėjo 18 proc. Tai ženklus skaičius.
Tuo metu „Citadele“ banko užsakymu bendrovė „Nordstat“ atliko tyrimą ir paklausė gyventojų, kaip jie galvoja, ar jie yra pasiruošę tokiems neapibrėžtiems netikėtumams, situacijai.
74 proc. apklaustųjų pasakė, kad jie turi šiokią tokią finansinę pagalvę“, – sakė „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Pasak jos, 17 proc. turi sukaupę daugiau nei 6 mėn. finansinę pagalvę. Tačiau 38 proc. yra sukaupę daugiau nei 3 mėn., kai rekomendacija yra turėti nuo 3 iki 6.
„Tačiau jei to nesate pasiekę, reikėtų pradėti tai daryti kuo greičiau. Taupyti pradėti ir tęsti reikia visuomet. Pradėti reikėtų nuo savo išlaidų peržiūros, jų prioritizavimo ir laikytis stiprios disciplinos. Žinoma, vieniems pavyksta daugiau, kitiems mažiau, labai priklauso nuo šeimyninės situacijos, kiek turime išlaikytinių, nuo to, ką mes veikiame.
To paties tyrimo duomenys sako, kad labiausiai pavyko sutaupyti vadovams, gaunantiems pensijas ir patiems darbdaviams, verslų savininkams. Atitinkamai 30 proc. ir 24 proc., 20 proc.“ – pasakojo R. Ežerskienė.
Ji sako, kad įmanoma savo piniginei nepakenkti ir per šventes.
„Reikia susidaryti iš anksto sąrašą, kam norėsite dovanoti ir ką norėsite dovanoti. Taip išvengsite spontaniškų pirkinių, turėsite laiko palyginti įvairiose elektroninėse parduotuvėse, fizinėse – ar yra nuolaidų, lojalumo programos.
Taip sutaupysite daugiau ir padovanosite prasmingas dovanas. Iš kitos pusės, nepamirškite, kad jeigu turite kažkokią savo laisvalaikio arba kūrybinę idėją – taip pat labai smagu padovanoti ją savo draugams, artimiesiems.
Šiandien labai daug skubame, keliaujame, informacijos srautas didžiulis, kiekviena diena ir rutina mus įtraukia į verpetą, tai linkėčiau nepamiršti, kad Kalėdos yra šeimos šventė. Didžiausia dovana yra jas praleisti kartu“, – kalbėjo ji.
„Citadele“ atstovė dar sakė, kad lietuviai tam tikras finansinio raštingumo pamokas yra išmokę.
„Praėjusį mėnesį daugiau nei 30 proc. apklaustųjų sakė išleidę mažiau pramogoms, maistui ne namuose, maisto užsakymams į namus, drabužiams ir avalynei. Tačiau yra dar viena gera žinia, kad didžioji dauguma netaupė medicininių išlaidų, paslaugų, vaikų būrelių sąskaita.
19 proc. apklaustųjų sakė, kad neturi galimybės sutaupyti. Didžiąja dalimi tai yra nedirbantys asmenys, esantys tėvystės, motinystės atostogose ir pan. Statistika patvirtina, kad jei gauname pajamas, galime tam tikrą dalį ir atsidėti“, – sakė ji.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
