Laiko apsispręsti – pusmetis
Kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, principas, kuriuo nauji dalyviai šiemet buvo įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimą – nesikeitė ir išliko toks pat, kaip ir ankstesniais metais.
„Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami žmonės, kuriems dar nesukako 40 metų, kurie nėra ir niekada nebuvo kaupimo dalyviai – tai yra, jeigu jų įmokos dar nėra pervedamos į pensijų fondus, taip pat tie žmonės, kurie sausio mėnesį, tuo metu, kada formuojami įtrauktųjų sąrašai, yra dirbantys – dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą. Šie žmonės gali tikėtis gauti pranešimus apie automatinį įtraukimą“, – teigė M. Kozič.
Anot jos, tokie pranešimai gyventojams gali būti išsiųsti jau artimiausiomis dienomis.
„Šią savaitę planuojame išsiųsti šiuos pranešimus, tad pasitikrinti šią informaciją jau netrukus bus galima savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Ji taip pat paaiškino, kaip vertėtų pasielgti tiems, kurie, visgi, kaupti antroje pensijų pakopoje nenori.
„Tie žmonės, kurie nenori kaupti – svarbu, kad jie pareikštų tą atsisakymą, kadangi automatinis įtraukimas veikia tokiu principu, kad, jei per visą pusmetį žmogus nepareikš, kad jis nenori dalyvauti kaupime – tai bus laikoma, kad jis su įtraukimu sutinka.
Jei, vis dėlto, žmogus nusprendžia, kad jis nenori prisijungti prie antros pakopos – atsisakymas yra labai paprastas. Paprasčiausia, elektroniniu būdu, būtent per internetą, su elektroninės bankininkystės sistemomis ar per elektroninius valdžios vartus jungiantis prie asmeninės „Sodros“ paskyros, prie mūsų paskyros, kur jau visi duomenys yra suformuoti. Tas atsisakymo prašymas taip pat, praktiškai, yra suformuotas“, – aiškino M. Kozič.
Anot jos, dėl šios priežasties, atsisakymo procesas yra gana paprastas, tačiau prireikus – siūloma ir dar viena galimybė.
„Žmogui prisijungus, tereikia paspausti vieną mygtuką, pateikti tą prašymą ir jau atsisakymas bus gautas, žmogus nebus įtraukiamas į kaupimą antroje pakopoje. Jeigu nepatogu naudotis internetu, nors, žinoma, raginame ir teigiame, kad tai yra paprasčiausia ir greičiausia – tada reikėtų apsilankyti bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir ten pateikti tą prašymą“, – teigė M. Kozič.
Svarbu apsispręsti laiku
Pasak pašnekovės, galima sakyti, kad per pusmetį priimtas gyventojo sprendimas – galutinis.
„Kai sueina jau tas apsisprendimo pusmetis, iki birželio 30 dienos jei žmogus neatsisakė – nuo liepos 1 jis tampa antros pakopos kaupimo dalyviu ir nuo jo atlyginimo pradedamos pervesti įmokos į pensijų fondus, ir, praktiškai, iki pensijos jis kaupia papildomai“, – teigė M. Kozič.
Vis dėlto, yra ir tam tikrų išimčių.
„Svarbus aspektas visame šiame įtraukimo procese yra žmonių informavimas, kad žmonės žinotų savo teises, savo pasirinkimų galimybes ir, jei, vis dėlto, žmogus, praėjus tam apsisprendimo pusmečiui, nežino, kad jis buvo įtrauktas ir kažkokiu būdu nepasitikrino nei asmeninės „Sodros“ paskyros, nei jo nepasiekė elektroniniai „Sodros“ laiškai, nei registruoti laiškai, nei telefoniniai skambučiai, kadangi šiais visais būdais „Sodra“ informuoja įtrauktuosius ir stengiasi juos pasiekti įvairiais būdais – tada žmogus turi galimybę per pusmetį nuo įtraukimo pateikti skundai „Sodros“ valdybai, nurodyti priežastis, dėl kurių jis nematė to pranešimo, negalėjo pranešti apie savo apsisprendimą.
Tokie skundai yra nagrinėjami individualiai ir, jeigu yra nusprendžiama, kad priežastys yra pakankamai svarios – žmogui leidžiama pasitraukti iš kaupimo“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Gyventojai pyksta dėl nuslepiamos tiesos
Įžvalgomis apie antrosios pakopos pensijų kaupimą „Delfi dienoje“ pasidalijo ir Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Tiesa, jis negailėjo ir kritikos.
„Mes, iš tikrųjų, susilaikome nuo šio dalyko, nes nei „Sodra“, nei pensiniai fondai neatlieka savo namų darbų. Netgi šiame „Sodros“ pranešime yra labai esminis dalykas, kodėl, pavyzdžiui, yra labai daug nepatenkintų žmonių antra pakopa.
„Sodros“ pranešime ką tik girdėjome, kad nėra paliečiamas esminis klausimas – kad pasiskaičiuokite savo pajamas, nes nuo tų pajamų, kurias jūs gaunate, bus atskaičiuota 3 procentai. Pavyzdžiui, jeigu jūs „ant popieriaus“ uždirbate 1000 eurų – jūsų alga sumažės 30 eurų. Tas, turbūt, labiausiai pykdo žmones, kad nėra visada iki galo pasakoma tiesa“, – teigė M. Jansonas.
Pasak pašnekovo, neretai žmonėms tai gali sukelti ir tam tikrų sunkumų.
„Aš tai pavadinsiu truputį nesąžiningu įtraukimu. Jeigu tu nematei, nežinai – reiškia, mes tave automatiškai įtrauksime. Kam taip apsunkinti? Jeigu aš suprantu, kas yra investavimas, aš prisiimu savo riziką – aš ir pateiksiu tą prašymą, jeigu aš noriu investuoti. Viskas yra labai keistai kažkaip apverčiama“, – teigė jis.
Anot jo, kalbant apie pensinių fondų sistemą apskritai – ji yra gera, tačiau, M. Jansono manymu, vis dar netobula.
„Man irgi jau 46-eri, bet aš net pats nežinau, kada aš išeisiu į pensiją, o įstatymas skamba taip, kad tuo pensiniu fondu aš galėsiu naudotis tik tada, kai aš išeisiu į pensiją. Tada aš klausiu „Sodros“ arba „Sodra“ klausia Vyriausybės: kada tas žmogus, kuriam dabar 40 ar 50 metų, išeis į pensiją? Niekas to negali pasakyti ir tai, vėlgi, nepatinka žmonėms“, – teigė M. Jansonas.
Šią situaciją jis palygino ir su užsienio šalyse taikoma praktika.
„Pavyzdžiui, jeigu imsime Europos praktiką, kur jau seniai yra tie pensiniai fondai – aš, kai pasirašau sutartį, ten matau labai aiškiai parašyta, kad, kai man bus 65 metai arba, pavyzdžiui, 5 metai iki pensijos – aš jau galėsiu naudotis tuo pensiniu fondu. Čia mums labai daug klaustukų yra ir negražių dalykų. Matosi, kad pensiniai fondai iš to uždirba, bet niekas atsakomybės neprisiima“, – teigė M. Jansonas.
Įvardijo kitus būdus, padedančius pasiruošti senatvei
Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas M. Jansonas taip pat atskleidė, kokie būdai, jo manymu, yra vertingiausi, norint savo senatvei pradėti ruoštis iš anksto.
„Jeigu žmogus nori pradėti lysti į tą finansų pasaulį, pradėti investuoti pinigus ir, jeigu jis baigė tik universitetą – tai dar nereiškia, kad jis viską žino. Jis turi pratęsti tuos mokymus ir tikrai eiti kažkokias knygas paskaityti apie investavimą, gal į seminarus nueiti, pasikonsultuoti. Pirma, žmogus turi sukaupti patirtį ir aš labai rekomenduoju visada, kad žmogus savo tuos 30 ar 60 eurų geriau investuotų į savo profesiją, nes, kuo jis bus geresnis specialistas – tuo jo kiekvienais metais labiau augs alga ir tuo daugiau jis galės atsidėti“, – patarė M. Jansonas.
Be to, pasak pašnekovo, svarbu suprasti ir tam tikras investavimo taisykles.
„Nesupranti – neinvestuok. Jeigu aš investuoju į pensinį fondą – kaip aš tuos pinigus pasiimsiu? Kiek aš jų gausiu? Kada aš išeisiu į pensiją? Dar neinvestuok, jeigu to nežinai. Tu gali tiesiog į terminuotus indėlius investuoti, kur tikrai yra pinigai apdrausti. Taip – ten nedideli procentai, bet tu žinai, kad niekada mažiau negausi. Kartais reikia pradėti nuo mažų žingsnelių. Pavyzdžiui, yra valstybės lakštai. Tau garantuoja valstybė 3,6 procento. Pradėkime nuo tokių“, – teigė M. Jansonas.
