Apsipirkti Lietuvoje kas mėnesį vis brangiau, nors Europoje maisto kainos stabilizuojasi. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausio maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvoje brango dar 2 eurais arba beveik 3 proc.
Tai reiškia, kad per metus krepšelis pabrango beveik trečdaliu arba 17 eurų.
„Tai yra daugiausiai ES (gal vengrai yra mus pralenkę)“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kad kainos Lietuvoje nustos didėti būtų galima tikėtis nebent po Kalėdų.
„Ar gamintojas, ar perdirbėjas, ar mažmenininkas, ar didmenininkas, ar PVM tarifas – matome, kad iš esmės daugelyje produktų visi po truputį užsideda daugiau“, – sakė T. Povilauskas.
Augant kainoms, auga ir parlamentarų dosnumas. Pateikus kitų metų biudžeto projektą Seimui, pasipylė įstatymo pataisos dėl PVM lengvatų. Petras Gražulis siūlė PVM lengvatas taikyti maistui.
„Tą darė ir kitos ES šalys, ypač Lenkija“, – sakė jis.
Socdemas Linas Jonauskas lengvatinį 5 proc. PVM siūlo taikyti remontuojant buitinę techniką ir elektroniką, avalynę, galanteriją ar net elektrinius paspirtukus.
„Šita lengvata turėtų paskatinti žmones taisyti daiktus, elektronikos prietaisus, buitinius prietaisus, kompiuterinę techniką, batus, galanteriją“, – sakė jis.
Konservatorė Jurgita Sejonienė PVM lengvatas siūlo specialios paskirties maisto produktams.
„Tai nėra tas maistas be gliuteno ar be laktozės. Tai yra tie produktai, kurie iš tiesų skiriami labai sunkiai sergantiems žmonėms, be kurių jie iš esmės negalėtų išgyventi“, – sakė ji.
Vis dėlto antradienį Seimas nepritarė siūlymui taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui.
Tai numatanti PVM įstatymo pataisa, kurią pateikė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys L. Jonauskas, nesulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už ją antradienį balsavo 57, prieš buvo 15, susilaikė 53 Seimo nariai.
Parlamentarai galutinai neatmetė šios iniciatyvos, bet grąžino iniciatoriams tobulinti.
Tačiau Seimo nariai antradienį nepriėmė svarstyti Petro Gražulio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Pataisas Seimas atmetė: už tai balsavo 68 Seimo nariai, o tobulinti siūlė 56.
Laisvės frakcija mano, kad 9 proc. PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams, meno kūrėjams ir renginių sektoriui reikėtų pratęsti ne iki liepos, kaip pasiūlė Vyriausybė, o iki kitų metų pabaigos.
Tam pritaria net kai kurie konservatoriai.
„Mes turime labai aiškiai pasirinkti, ar rizikuosime, kad tas sektorius didele dalimi arba bankrutuos, arba pasitrauktų į šešėlį“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Prie kiekvieno policininko arba mokesčių inspektoriaus nepastatysi, o ir prasmės tokios nėra. Didžioji dalis jų tiesiog nemokės mokesčių“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tačiau yra ir visai priešingų siūlymų. Lengvatos maitinimo įstaigoms kitąmet nepratęsti.
„Man atrodo čia toks tiesiog pasišaipymas iš smulkaus ir vidutinio verslo“, – sakė M. Majauskas.
Ekonomistai su dosnesniais pasiūlymais siūlo neįsijausti.
„4,9 proc. nuo BVP yra gili skylė biudžete. Mes ją suvokiame kaip natūralų atsaką energetikos šokui, kurį patiria Lietuva. Tad dar labiau jo gilintis įvairiomis lengvatomis tikrai nereikėtų“, – sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Bet kokie pasiūlymai, kurie ateina iš visų partnerių – politinių ar socialinių, kurie yra už Seimo lauko ribų, turėtų ateiti su siūlymu, ką nubraukti kitoje biudžeto eilutėje. Jeigu rasime sutarimą, kaip vienas išlaidas pakeisti kitomis, tokiu atveju, manau, sprendimų galima paieškoti“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
PVM lengvatos maistui, ekonomistų nuomone, nepasiteisintų.
„Dažniausiai nepasiekia galutinio vartotojo, jis pasiklysta kažkur pakeliui ir ypač tokiais laikais, kai situacija prastėja, verslams taipogi darosi labai sunku išlikti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Prezidentūra pareiškė, kad nemato Vyriausybės pastangų stabdyti maisto kainų kilimą. Pasiūlė savo variantą, kad jas būtų galima kompensuoti per Šeimos korteles, kurias valstybė suteikia socialiai jautriausiems.
Tačiau ekspertai sako, kad biudžetas ir taip socialiai orientuotas.
„Galbūt labiau formos klausimas, negu turinio“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, Seimas nusprendė, kad kitąmet PVM lengvatos nei buitinės technikos remontui, nei maisto produktams nebus. Tačiau po pateikimo pritarta tiek Vyriausybės siūlymui PVM lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, tiek laisviečių variantui lengvatą taikyti iki metų pabaigos.
Abu bus svarstomi toliau.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
