Svarbu elgtis atsakingai
Dažniausiai, išlaidos šventiniu laikotarpiu padidėja net ne procentais, o kartais, tačiau žmonių pajamos – išlieka tokios pačios. Pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, kadangi iki švenčių turime likusius apie du mėnesius, išsidėlioti išlaidas protingai – dar tikrai galima.
„Nebūtina leisti pinigų, nebūtina pirkti dovanų, tačiau galima pradėti ruoštis, tai yra nuspręsti, kiek aš galėsiu skirti šventiniam stalui, kiek aš galėsiu skirti dovanoms, ką aš norėsiu apdovanoti, ar visus, ar tik kelis žmones ir kokios bus dovanos. Tikrai dabar yra pats laikas“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, svarbu nepamiršti ir tam tikrų visų mėgstamų, nuolaidomis pažymėtų dienų.
„Bus ir „Juodasis penktadienis“, ir „Baltasis pirmadienis“, ir ko čia tik nebus – tai bus geras laikas palyginti tas kainas ir tą sąrašą papildyti geresniu pirkiniu“, – teigė J. Cvilikienė.
Tiesa, vieno dalyko moteris griežtai pataria nedaryti.
„Negalima galvoti, kad, jeigu kažkaip mano draugai taip švenčia, tai ir aš turiu taip švęsti. Mes tikrai kiekvienas turime labai unikalią situaciją ir, ačiū Dievui, mes matome, kad šildymo sezonas gal nebus toks brangus, infliacija nustojo augti ir darbo rinka gana stabili, tad nuotaikos nėra blogos ir tai gali paskatinti truputėlį atsipalaiduoti.
Vis tik, po švenčių yra sunkesnis periodas, todėl tikrai reikėtų pagalvoti, kiek aš galiu sau leisti ir tai tikrai turėtų būti papildomos pajamos, atidėjus mokesčius, būtinąsias išlaidas, paskaičiavus, kiek išaugs mano sąskaitos“, – teigė „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Anot J. Cvilikienės, yra ir daug kūrybiškų sprendimų.
„Mes galime darbe ištraukti vieną kolegą, vietoj to, kad visiems pirkti, galime susinešti šventinį stalą ir tikrai dėl to neturėti prastesnių švenčių, bet streso išvengti“, – teigė ji.
Nebūtina pirkti beverčius dalykus
Apdovanoti norisi visus, kurie yra šalia, tačiau net ir tokiu atveju J. Cvilikienė siūlo nepamiršti to, kas svarbiausia.
„Po pandemijos, turbūt praėję metai buvo tie, kai mes labai norėjome švęsti, susitikti, norėjome visus apdovanoti, bet aš siūlyčiau nepamiršti, kad labiausiai mes karantino metu ilgėjomės buvimo kartu ir, galbūt, verta atsiminti, kad pasibuvimas kartu, kažkoks suneštinis vaišių – yra geriau negu nupirkti visiems po menkniekį už keletą eurų, kurio paskui neturime kur dėti. Tai tikrai atsiminkime, kas yra svarbiausia“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, tokios šventės gali būti minimos ir tiesiog susitinkant bei kokybiškai praleidžiant laiką su žmogumi.
„Nebūtina vien leisti pinigų ir įsigyti beverčius dalykus. Tai yra geras laikas atsiminti, kas yra vertinga, ką tikrai aš noriu pasveikinti. Galbūt, jeigu šeimoje mes išsitrauksime vieną žmogų – mes jam galėsime nupirkti labiau apgalvotą, brangesnę, geresnės kokybės dovaną negu pirktume visiems šeimos nariams. Visi nuo to bus tik laimingesni“, – teigė J. Cvilikienė.
Išmetamas maistas
Niekam nenuostabu, jog tradicinis švenčių stalas – nuklotas patiekalų gausa. Vis dėlto, nemaža dalis to maisto vėliau būna išmetama, o kartu su ja – ir pinigai nukeliauja tarsi į balą. Tam, kad taip nenutiktų, išeičių taip pat yra.
„Šventinis laikotarpis yra tas laikotarpis, kai mes maisto išmetame daugiausiai. Iš pradžių, į jį sudedame labai daug laiko, lėšų ir pasiruošimo, o paskui dar ir išmetame, tai tikrai geriau yra mažiau. Man labai patinka suneštiniai arba, jeigu vienas žmogus daro šventę, tai galima pasakyti, kad aš padarysiu karštą, jūs atsineškite desertą. Tokiu būdu mes turime ir daugiau laiko, ir daugiau sutaupome maisto“, – teigė J. Cvilikienė.
„Swedbank“ finansų instituto vadovės teigimu, tam ruoštis galima jau ir dabar.
„Kaip dar pliaže buvome neseniai, taip neseniai iš paskos giminės bėgiojo su cukinijomis ir įvairiomis daržovėmis. Užsišaldykime jas, pasidarykime kažkokių paruoštukų, kurie ir sutaupys mums laiko, ir pinigų, ir tikrai tai bus tvarus vartojimas, dėl kurio galėsime visi džiaugtis“, – teigė ji.
Visą reportažą rasite LNK portale:
