Žadėtų milijonų – neužteko
Kai kurie vilniečiai skundžiasi, kad jau kelis mėnesius nesulaukia kompensacijų už būsto nuomai išleistus pinigus. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos būstui grupės vadovo Ramūno Šveikausko, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės, kuriems kompensacija priklauso, jos negauna, yra tai, kad pastaruoju metu itin stipriai išaugo tokių prašymų skaičius.
„Būsto nuomos mokesčio kompensacija tapo aktuali nemažai daliai gyventojų ir, užgriuvęs didelis prašymų skaičius, užkrovė neproporcingai didelę administravimo naštą priimant sprendimus“, – teigė jis.
Tiesa, panašias tendencijas galima pastebėti ne tik Vilniuje, tačiau kol kas su sunkumais susiduria tik sostinės gyventojai.
„Bendri skaičiai per pirmuosius tris ketvirčius rodo, kad prašymų skaičius išaugęs visoje Lietuvoje dvigubai, bet didžioji dalis šių prašymų skaičiaus yra būtent Vilniaus mieste“, – dalijosi R. Šveikauskas.
Jeigu anksčiau į kompensaciją pretenduodavo kiek daugiau nei 3000 Vilniaus gyventojų, dabar skaičius jau viršija 6000. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos būstui grupės vadovo, toks kompensacijos prašančiųjų skaičiaus augimas suformavo dvi problemas, dėl kurių ir nepavyksta kompensacijų išmokėti laiku.
„Šiuo metu mes turime dvejopą problemą. Viena vertus, ilgai užtruko prašymų nagrinėjimas, kita vertus – lėšos nesuplanuotos iš anksto. Niekas negalėjo prognozuoti, kad prašymų skaičius išaugs labai smarkiai, kas tiesiogiai yra susiję su pinigais. Taigi, tai atsiliepė ir per finansinę pusę, tačiau, surinkę visų savivaldybių informaciją, šią savaitę planuojame atlikti paskirstymus savivaldybėms ir kitą savaitę prasidės mokėjimai“, – dalijosi R. Šveikauskas.
Pašnekovas atskleidė, kiek biudžeto pinigų šioms kompensacijoms yra skiriama.
„Šiais metais buvo suplanuoti 6 milijonai 200 tūkstančių eurų – čia kompensacija, kuri mokama Lietuvos gyventojams.
Bendras poreikis, tikėtina, yra šiek didesnis, tai, atitinkamai, baigiame susiskaičiuoti visą poreikį ir tas papildomas poreikis, didžiąja dalimi, yra sietinas su Vilniaus miesto savivaldybės poreikiais. Paskirstę lėšas, mes užtikrinsime tų įsipareigojimų vykdymą“, – tvirtino jis.
Kompensacijų skirstymo sistema
Dabar kompensacijų prašymai nagrinėjami ir tvirtinami tik kas ketvirtį. Daug kam kyla klausimas, ar tokia skirstymo sistema yra tinkama ir pakankamai gera, o štai ir pats Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos būstui grupės vadovas sako, kad tokių svarstymų – būta.
„Buvo tokių svarstymų ir mes grįšime prie šito klausimo. Tiesiog, pati praktika yra tokia, kad nėra nustatoma kompensacija visiems metams. Ji siejasi su asmens galimybėmis gauti paramą, siejasi su būsto nuomos sutarties pratęsimu ir panašiais dalykais.
Kartais savivaldybėms nėra poreikio pervedinėti daugiau lėšų kartais, nei, kad joms to reikia, dėl to ir vertiname lėšų poreikį kas ketvirtį ir savivaldybėms skiriame kompensacijoms sumokėti reikalingas lėšas“, – aiškino R. Šveikauskas.
Savivaldybių poreikiai – keičiasi.
„Savivaldybės planuoja poreikį, mato, kiek kompensacijų gavėjų yra šiuo metu, prognozuoja, kiek galėtų atsirasti papildomai, skaičiuoja, preliminariai, kiek tai galėtų sudaryti lėšų ir koks poreikis yra konkrečiam ketvirčiui. Tada teikia informaciją ministerijai ir ministerija paskirsto savivaldybėms. Kažkokio proporcingumo principo – nėra. Yra atsižvelgiama į faktinę situaciją“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, jau kitais metais pinigų kompensacijoms planuojama skirti daugiau.
„Kitų metų poreikiams planuojami 9 milijonai eurų. Tai siejasi ir su didėjančiais pajamų, ir turto dydžiais, kurie susieti su valstybės pajamomis. Jos irgi didėja, jos turi tam tikrą įtaką ir poveikį lėšų poreikiui. Taigi, biudžetas planuojamas didesnis“, – dalijosi R. Šveikauskas.
Teisė į būsto nuomos kompensaciją
Tiems, kurie siūloma kompensacija už būsto nuomą dar nėra pasinaudoję, tačiau apie tai mąsto ir galvoja, R. Šveikauskas LNK vidurdienio žiniose paaiškino, kas turi teisę į tokios kompensacijos prašymą.
„Teisę į būsto nuomos mokesčio kompensaciją turi šeimos ir asmenys, kurie neturi būsto nuosavybės teisių ir, kurių pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų pajamų ir turtų dydžio.
Siekiant pasinaudoti parama, šeimos ar asmenys privalo deklaruoti pajamas ir turtą taip, kaip tai numato gyventojų turto deklaravimo įstatymas, turi sudaryti nuomos sutartį ne trumpesniam kaip 1-erių metų laikotarpiui, įregistruoti sutartį nekilnojamojo turto nuomos registre, deklaruoti gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą savivaldybei“, – teigė jis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
