aA
Ketvirtadienį pristatyti pensijų reformos rezultatai. Iš jų matyti, kad naujai į sistemą įtraukti gyventojai pasidalino į dvi puses: dalis kaupimo atsisakė, dalis pasiliko. Iš anksčiau kaupusiųjų, virš 200 tūkst. gyventojų kaupimą nusprendė stabdyti.
Pristatė pensijų reformos rezultatus: dešimtys tūkstančių kaupimą sustabdė, virš milijono liko sistemoje
© DELFI / Karolina Pansevič

2019 m. sausio mėnesį papildomai kaupė 645 tūkst. gyventojų (2+2+2), dar 653 tūkst. gyventojų sistemoje dalyvavo pagal formulę 2+0+0, tai yra papildomai neprisidėdami nuo savo gaunamų pajamų.

2019 m. liepos mėnesį papildomai prisidėdami nuo savo pajamų jau kaupia 1,132 mln. gyventojų. Didžioji dalis jų – 633 tūkst. – pasirinko kaupti maksimaliu tarifu (3+1,5), likę 499 tūkst. gyventojų kaupia minimaliai (1,8+0,3) ir su metais jų indėlis didės iki kol pasieks maksimalų tarifą.

Pranešama, kad nuo sausio 90,1 tūkst. žmonių nusprendė pensijai kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo savo atlyginimo.

Kaupimą sustabdė 204,1 tūkst. žmonių, bet lėšas paliko fonduose. Dar 41 tūkst. nusprendė grąžinti lėšas į „Sodrą“, pasitraukti iš kaupimo sistemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad anksčiau 2 proc. kaupimas buvo per mažas, nepakankamas sukaupti oriai pensijai. Dėl to imtasi panaikinti 2+0+0. Pasak jo, tokie žmonės įvertinę savo kaupimo patirtį dažnu atveju nusprendė grįžti į „Sodrą“.

„Padarėme taip, kad tie, kurie kaupia, bent jau kauptų pakankamai“, – teigė L. Kukuraitis ir pasakojo, kad anksčiau tiek, kiek iš „Sodros“ buvo pervedama į fondus, tiek buvo sumažinama „Sodrinė“ pensija, o dabar pakopos vieną kitą papildys, o ne konkuruos.

„Kol kas tos prognozės, kurios piešiamos Lietuvai, demografinės tendencijos nėra geros. Čia turime tiek mes, tiek visas regionas spręsti pensijų problemas, nes dirbančiųjų skaičius su pensininkais koreguojasi į mažėjimo pusę visame regione, dėl to kartu su regionu darome sprendimus. Tai kvietimas kaupti papildomai šalia to, ką suteikia valstybė“, – kalbėjo ministras.

Pristatė pensijų reformos rezultatus: dešimtys tūkstančių kaupimą sustabdė, virš milijono liko sistemoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

L. Kukuraitis taip pat priminė, kad atsirado gyvenimo ciklai fondai, tad nebeturėtų būti tokių atvejų, kai gyventojai ne pagal amžių pasirenka kaupti per rizikingai, arba per konservatyviai.

Ministras taip pat nurodė, kad Vyriausybės užsakyta apklausa parodė, kad 85 proc. gyventojų arba girdėjo apie pensijų reformą, arba nemažai žino apie ją.

„Sistema tapo tvaresnė, žmonės, kurie kaupia, kaupia bent pakankamai. Ir trečiasis dalykas, žmonės tapo sąmoningesni. Ketvirtas, sukurtos erdvės vystyti antrąją pakopą įtraukiant darbdavius, žmonėms patiems prisidedant“, – aiškino ministras.

Kaupti atsisakė, nes pinigų reikėjo dabar

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė pasakojo, kad ypač paskutinėmis savaitėmis „Sodros“ skyrius užgriuvo gyventojų. Tarp klausinėjančių buvo ne vienas toks, kuris jau buvo anksčiau priėmęs sprendimą, bet vėl galvojo keisti.

Iš esmės matyti dvi pagrindinės priežastys, kodėl žmonės atsisakė kaupti – dalis norėjo didesnių pinigų dabar, kita dalis pasirinko kitas kaupimo alternatyvas.

„Matome, kad sistemos dalyviais liko, bet įmokų mokėjimą sustabdė apie 200 tūkst. Po trijų metų vėl pakviesime pabandyti dalyvauti sistemoje, mokėti įmokas. Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti sunku. Žmonės sprendė, kas geriau: papildomi pinigai šiandien ar didesnės pajamos senatvėje. Buvo ir tokių žmonių, kam 3 proc. nuo atlyginimo daug, ir tokių, kur dėl didelių pajamų apsimoka kitokias priemones naudoti“, – teigė J. Varanauskienė.

Po reformos „Sodrai“ buvo grąžinta 82,92 ml.n eurų, iš jų 67,96 mln. eurų pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.

Pažiūrėta ir kaip pasipildė III pakopa, ar vietoje II žmonės rinkosi ją.

„III pakopoje nė 2 proc. nesudaro šito skaičiaus, manytume, kad dalis žmonių laukia ir savo valia prasitęsė svarstymą, ką daryti toliau. Tarp sugrįžusių vyrauja tie, kurie nusivylė dėl to, nes sukaupė mažiau II pakopos pensijų fonduose. Vidutinė suma, su kuria grįžta, svyruoja apie 2 tūkst. eurų, tas vidurkis būtų du kartus didesnis jei žiūrėtume į tuos, kurie nuo pat pradžių dalyvavo ir gavo vidutinį atlyginimą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prognozuoja, kad iš 204 tūkst. kaupimą sustabdžiusių gyventojų, apie 60 tūkst. aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos. Kaupimą galima atnaujinti bet kada, o jeigu to nebus padaryta, apie tokią galimybę bus priminta periodiškai – tris kartus kas 3 metus.

Į kaupiančiųjų sąrašus buvo įtraukta 152 tūkst. ir beveik po lygiai pasiskirstė tų, kurie priėmė tą kaupimą ir, kurie nusprendė atsisakyti. Pastarieji po trijų metų vėl bus įtraukti į sistemą“, – sakė „Sodros“ direktorė.

Ji pridėjo, kad iš gautų duomenų matyti, kad kai kurie darbdaviai padidino atlyginimus darbuotojams tiek, kad jie nepajaustų mokamų įmokų į pensijų sistemą.

Iš 152 tūkst. naujai įtrauktų dalyvių 74,3 tūkst. sutiko sistemoje likti ir 77,9 tūkst. atsisakė.

DELFI pasiteiravus, ar yra žinoma kiek iš naujai įtrauktų ir sutikusių kaupti (74,3 tūkst.) iš tiesų žino, kad yra įtraukti. Ar nėra taip, kad dalis nė nepastebėjo atsidūrę sistemoje.

„Asmeninėje paskyroje „Sodra“ gali matyti, ar tas žmogus atsidarė savo paskyrą ir įlindo, tai kas antras yra atsidaręs. Sausį, kurie dar buvo neatsidarę, išsiuntėme 90 tūkst. laiškų tais adresais, kad gautų informaciją. Šiuo metu neturime tikslios statistikos, kiek tų laiškų sugrįžę kaip negauti, bet ankstesnė statistika rodo, kad 90 proc. negrįžta. Tai nebent apie 10 proc. būtų galima kalbėti, bet informacija buvo skleidžiama įvairiais sklaidos kanalais“, – atsakė J. Varanauskienė.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas vertina reformą nevienareikšmiškai. Pirmiausia, pasak jo, gerai yra tai, kad reforma paskatino žmones domėtis savo finansine ateitimi, buvo įvesti gyvenimo ciklo fondai, fondų valdytojų administravimo mokesčių sumažinimas. Tačiau M. Kalesinskas mano, kad 3 proc. įmokos nuo atlyginimo nėra pakankamos oriai senatvei, reikėtų prisidėti iš tiesų dar daugiau.

„Pakankamai didelis, apie 200 tūkst., susistabdė kaupimą. Apie pusę naujai įtrauktų pasirinko nebūti įtraukti. Manome, kad tai savotiška žinutė politikams, kad reformos pensijų sistemoje buvo vykdomos per dažnai, žmonės nespėjo prisitaikyti prie pokyčių“, – sakė jis ir teigė, kad, jei norima papildomame kaupime turėti daugiau dalyvių, politikai turėtų pagalvoti apie stabilumą ir nekeisti taip dažnai pačios sistemos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.7647

Kainų manipuliacija internete: kodėl vienas pirkėjas už tą pačią prekę gali mokėti gerokai daugiau nei kitas? (46)

Danijoje startuolį įkūręs lietuvis Paulius Vėgėlė tikina, kad daugelis el. parduotuvių...

Psichologė: pasiekus tam tikrą ribą pinigai laimės nebeatneša (6)

Kiek jums reikėtų turėti pinigų, kad būtumėte patenkinti savo finansine padėtimi? Daugelis į...

101 tūkst. gyventojų sulauks laiškų iš VMI: primins apie neatliktą pareigą (49)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad apie 101 tūkst. gyventojų vis dar...

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai (8)

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019...

ES imasi minimalaus atlyginimo klausimo: kaip keistųsi alga Lietuvoje? (572)

Europos Komisija jau netrukus turėtų pristatyti savo pasiūlymus dėl minimalaus mėnesinio...

Top naujienos

Po protestų jį palaikė žuvusiu: omonininkų rankose atsidūręs Jevgenijus pasakoja, ką patyrė iš tiesų svarsto versiją, kad OMON pareigūnams duodama kažkokių narkotikų (274)

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną internete pasklido daugybė nuotraukų ir vaizdo įrašų,...

Drabužių gamintojai Lietuvoje – įtampoje: kol dalis verčiasi per galvą, kiti – plečiasi ir didina algas (21)

Anot Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos ( LATIA ), dėl COVID-19 stipriai...

Cichanouskaja po susitikimo su Macronu Vilniuje: jis pažadėjo padaryti viską, kad padėtų derybose (172)

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Vilniuje susitiko su...

Ne visi epidemiologai atlaiko darbo krūvį: darbo yra daug daugiau nei karantino metu (7)

Antradienio rytą opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD )...

Praeities nuodėmės persekioja buvusį Astos Valentaitės mylimąjį (84)

Dėl vagysčių iš stilistės Astos Valentaitės lygtine laisvės atėmimo bausme nuteistas 28...

Dvi Europos šalys dėl COVID-19 skelbs ekstremaliąją padėtį (65)

Čekija ir Slovakija dėl koronaviruso protrūkio šią savaitę ketina skelbti ekstremaliąją...

ES bendrovės praranda viltį dėl „Brexit“ susitarimo: sandėliuose kaupia atsargas (18)

Nelengva buvo ignoruoti bėdos nuojautas, kai grupė Vokietijos įmonių vadovų antradienį surengė...

Linkevičiaus reakcija į Macrono pasisakymus: dialogas su Rusija geriau nei jo nebuvimas (48)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sureagavo į Lietuvoje oficialaus vizito atvykusio...

|Maža didelių žinių kaina