aA
Nuo sausio bankuose tirpę gyventojų indėliai balandį vėl ūgtelėjo, rodo naujausi Lietuvos banko duomenys. Pasak ekonomistų, indėlių mažėjimui metų pradžioje įtakos turėjo tiek augusios kainos, tiek didėjusios sąskaitos už šildymą, tiek prasidėjęs karas. Visgi balandį, kaip pastebima iš duomenų, gyventojai į savo banko sąskaitas grąžino anksčiau nusiimtas lėšas.
Pinigai
Pinigai
© DELFI / Julius Kalinskas

Įtakos turėjo ir karas, ir infliacija

Pandemijos metu gyventojų banko sąskaitose nugulė įspūdingos sumos, kurios tapo rekordinėmis.

Štai 2021-ųjų pabaigoje gyventojų indėliai bankuose iš viso siekė beveik 21 mlrd. Eur ir tiksliai sudarė 20, 8 mlrd. Eur. Tai buvo iki šiol didžiausia lietuvių bankuose laikyta indėlių suma.

Visgi pastebėta, kad indėlių augimas ryškių pokyčių atnešė atėjus Naujiesiems. Jų suma pirmą metų mėnesį mažėjo iki 20,3 mlrd. Eur.

Vasarį, mėnesį, kuomet dėl Rusijos invazijos Ukrainoje buvo pradėtas karas, indėlių suma dar krito ir sudarė 20 mlrd. Eur, o kovą toliau mažėjo iki 19,8 mlrd. Eur.

Pirmus tris metų mėnesius indėliams bankų sąskaitose traukiantis, pirmą kartą šiemet, balandį, buvo fiksuotas namų ūkių indėlių augimas.


Lietuvos banko (LB) skelbiamoje naujausioje statistikoje matyti, kad indėliai balandį augo ir siekė 19,9 mlrd. Eur, tačiau šis padidėjimas, kaip teigė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis, yra palyginti nežymus.

„Metinis gyventojų indėlių augimo tempas balandžio mėn. taip pat toliau mažėjo ir sudarė 6,7 proc., nors dar 2021 m. viduryje siekė apie 20 proc.“, – teigė jis.

Kaip aiškino, pagrindinės priežastys, kodėl pirmuosius metų mėnesius indėliai, laikomi bankuose, mažėjo, yra vasario pabaigoje prasidėjusi karinė invazija Ukrainoje, istoriškai didelė infliacija bei šalyje beveik panaikinti pandemijos suvaržymai.

Vaidotas Šumskis
Vaidotas Šumskis
© Lietuvos bankas

„Pirmosiomis karo dienomis Lietuvoje buvo stebimas padidėjęs grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų srautas. Be to, iš dalies indėlių portfelio mažėjimą galėjo lemti ir Lietuvos gyventojų neabejingumas ukrainiečius ištikusiai bėdai – gyventojų vien per vasarį-kovą paaukotų lėšų suma galėjo siekti kelias dešimtis mln. Eur.

Vis dėlto pirminio šoko nuotaikoms aprimus, gyventojų laikomų indėlių bankuose ir kredito unijose sumos pokyčiai daugiausia priklausė nuo santaupų ir vartojimo.

Vartojimui neslopstant, o energijos išteklių ir maisto (kurių nemažą dalį Lietuva importuoja iš užsienio) kainoms šuoliuojant į viršų, gyventojų galimybės sutaupyti mažėjo.

Atlyginimų augimas neatsvėrė kainų didėjimo, todėl gyventojų indėliai ėmė pamažu trauktis“, – aiškino V. Šumskis.

Dėliojosi išlikimo planą

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškino, kad indėlių mažėjimą šių metų pradžioje iki Rusijos invazijos į Ukrainą galėjo lemti namų ūkių vartojimo inercija – gyventojų noras išlaikyti įprastą vartojimo krepšelį nepaisant įsisiautėjusios infliacijos.

„Vis dėlto, šildymo sezono metu itin sparčiai brangstant kone visoms pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kategorijoms, tai padaryti nebuvo lengva ir galėjo prireikti papildomų rezervinių lėšų.

Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje gyventojų lūkesčiai, vartojimo apetitas ir struktūra kardinaliai pasikeitė, įsivyravo baimė ir nerimas dėl ateities. Pagrindine indėlių mažėjimo priežastimi tapo gyventojų noras susidėlioti kažkokį išlikimo planą, jei karas tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.

Prisiminkime kelias savaites prieš karą ir pirmąsias karo savaites, nerimo apimti gyventojai seniai regėtais mastais gryninosi pinigus, ne vienas persivedė lėšų į kitas šalis. Nenuostabu, kad grynieji pinigai kišenėje arba sąskaitoje, kuri yra Vakaruose, saugesniu atstumu nuo agresorės, leido pasijusti šiek tiek ramiau“, – sakė ji.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Visgi balandį, karui įsibėgėjus, pasak jos, pasikeitė ir gyventojų požiūris.

„Ukrainos gynėjams demonstruojant šaunius rezultatus, daugelis mūsų apstojo nerimauti dėl savęs ir savo šeimų, grąžino dalį išgrynintų lėšų į bankus, suprato, kad privalo tęsti darbą ir uždirbti, kad išliktų finansiškai atsparūs patys ir būtų pajėgūs remti Ukrainą, nes laikai nusimato neramūs ir gaubiami neapibrėžtumo.

Vis dėlto, pasikeitę gyventojų lūkesčiai atšaldė vartojimo perkaitimo simptomus ir sustabdė pernykštę inerciją. Kad vartojimo augimas prislopęs, rodo ir operatyvieji kovo mėn. mažmeninės prekybos apyvartų rodikliai“, – tikino ji.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat svarstė, kad indėlių mažėjimui daugiausia įtakos turėjo išaugusios energetinių prekių kainos, panaikinti COVID-19 pandemijos metu įvesti karantino bei kelionių ribojimai ir augantis geopolitinis neapibrėžtumas, kuris paskatino dalį gyventojų laikyti daugiau pinigų grynaisiais.

Taupys mažiau

LB ekonomistas V. Šumskis, paprašytas paprognozuoti, kaip toliau atrodys gyventojų bankų sąskaitos ir ar indėliai jose ir toliau mažės teigė, kad žvelgiant į ateitį būtų sunku tikėtis, kad jų augimo tempas išliks toks spartus, kokį buvome įpratę matyti ekonomikai atsigaunant po COVID pandemijos.

„Vieni svarbiausių veiksnių, ribosiančių tolesnį indėlių augimą, yra aukšta palyginamoji bazė (šiuo metu gyventojai ir įmonės yra sukaupę istoriškai daug indėlių-red.) ir panašiu tempu, kaip gyventojų pajamos ar parduotų prekių savikaina didėjanti infliacija, dėl kurios galimybių atidėti laisvų lėšų santaupoms rasis vis sunkiau.

Taip pat tikėtina, kad vartojimą ir tuo pačiu santaupų išleidimą skatins iš esmės panaikinti su pandemija susiję vartojimo suvaržymai: įvairių paslaugų teikimas yra beveik neapribotas, todėl galimybių išleisti santaupas yra žymiai daugiau nei prieš metus.

Be to, pastaruoju metu dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių nėra paprasta įsigyti kai kurių ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip nauji automobiliai, todėl, esant didelei paklausai visame pasaulyje, tokių prekių kainos kyla“, – vardijo jis.

Galiausiai, anot jo, svarbus veiksnys, nulemsiantis tolesnį gyventojų vartojimą ir taupymą, bus lūkesčiai dėl ateities, kurie, vyraujant neužtikrintumui dėl regione vykstančio karo ir įsibėgėjusios infliacijos, gali gyventojus tiek skatinti taupyti, tiek ir santaupas leisti sparčiau nei iki šiol.

„Vis dėlto, remiantis paskutinėmis Lietuvos banko prognozėmis, gyventojų taupymo norma 2022 m. sumažės iki maždaug 7 proc., palyginti su apie 11 proc. 2021 m. Mažiau taupantys gyventojai indėlių nebekaups taip sparčiai kaip anksčiau“, – tikino jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat skaičiavo, kad namų ūkių indėlių pokyčiai artimiausiais mėnesiais priklausys nuo to, kaip namų ūkiai reaguos toliau į infliaciją.

„Jeigu vartojimo dar kurį laiką gyventojai nemažins ir leis santaupas, namų ūkių indėlių augimas artimiausiais mėnesiais bus mažesnis negu buvo istoriškai prieš pandemiją.

Aišku, reikia žiūrėti ir į sezoniškumą – vasarą išlaidos už šilumą, elektrą, dujas ir pan. yra santykinai mažos, todėl nėra tokio pinigų nutekėjimo iš Lietuvos, koks buvo praėjusį šaltąjį sezoną.

Be to, neužmirškime, kad nuo birželio pradžios augs pensijos ir socialinės išmokos, o tai yra pinigų įliejimas į namų ūkių sąskaitas“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Pensijos kaupimas dirbantiems savarankiškai: ką būtina žinoti

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai...

Įspūdingiausi atlyginimai Lietuvoje gegužę: viršūnėje – vidutiniškai 56 tūkst. eurų mokėjusi įmonė (5)

Gegužę 21 įmonė mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus , o algų medianų...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (6)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...

II-oji pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka

Birželio 30-oji – svarbi data tiems, kurie svarsto, ar kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje....

Paskolos ne visiems brangs vienodai: paskaičiavus, kiek padidės įmoka, daliai gali tekti pataupyti

Europos centrinis bankas ( ECB ) netrukus padidins palūkanų normas 25 baziniais punktais, o...

Top naujienos

Ministro Gentvilo planai sukrėtė net patyrusius aplinkosaugininkus: štai kuo pavirstų gražiausi Lietuvos ežerai (4)

Ant vieno gražiausių Lietuvoje Baltųjų Lakajų ežero ėmus dygti nelegaliems nameliams, Simono...

Aiškėja naujojo „Akropolis Vingis“ planai: statybos prasidės kitąmet, laukia pokyčiai aplinkinėse gatvėse (3)

2023-ieji – data, kuomet numatytame plote prie Vingio parko turėtų prasidėti jau kone daugiau nei...

Kubilius paaiškino Scholzo retoriką: Vokietijos jautrumas Kremliaus grasinimams padidėjo dėl Lietuvos (2)

NATO įsipareigojimas Lietuvoje dislokuoti brigadą padidina Vokietijos jautrumą Kremliaus...

Orbanas keičia toną dėl sankcijų Rusijai (1)

Vengrija nestos skersai kelio Europos Sąjungos ( ES ) sankcijoms, išskyrus gyvybiškai svarbius...

Vokietijos kancleris Scholzas išreiškė tvirtą nuomonę dėl Kaliningrado tranzito: tai ES pareiga (22)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Karas Ukrainoje. Rusija atakavo Odesą, Mariupolyje rasta nauja masinė kapavietė Zelenskis: rusų pasitraukimas iš Gyvačių salos smarkiai keičia situaciją

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...

Tauragė tiesiog skęsta: beveik mėnesio lietaus norma šįryt iškrito vos per kelias valandas

Stichinė liūtis neaplenkė ir Tauragės: miestas skęsta tiesiogine to žodžio prasme.

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

Spontaniškai ministrui įteikta vizitinė kortelė karjerą apvertė aukštyn kojomis – kelio atgal nebus?

Politikos žurnalisto darbas pagrindinėse šalies televizijose, ministro ir Vilniaus mero atstovo...

Lyderystės srities mokslininkė: galiu išmatuoti Putino ir Zelenskio charizmą bei paskaičiuoti, kiek vieno jų kalba yra patrauklesnė

Vykstant vadinamajam skaitmeniniam darvinizmui, visuomenė ir technologijos vystosi greičiau nei kai...

Linas Kojala. Deklaracija – svarbu, bet dar svarbiau – įgyvendinimas

NATO nėra monolitinė organizacija, sako jos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Bet...